Išlaidautojų netrūko
Vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų ir įstai­gų ape­ti­tas val­diš­kiems pi­ni­gams ne­ma­žė­ja. Lė­šų rep­re­zen­ta­ci­jai, trans­por­tui, kva­li­fi­ka­ci­jai to­bu­lin­ti, eks­per­tams, ko­man­di­ruo­tėms, dar­bo už­mo­kes­čiui kas­met iš­lei­džia­ma vis dau­giau.

Išanalizavęs valdiškų institucijų pateiktus duomenis apie 2018 metų išlaidas Seimo Audito komitetas su nusivylimu konstatavo, kad padėtis iš esmės nepagerėjo. Priešingai, kai kuriais atvejais išlaidautojų apetitas padidėjo. Eilinį kartą komitetas konstatavo, kad niekaip nenumarinama tendencija labiausiai išlaidauti paskutinį metų ketvirtį.

Parlamentarai vėl atkreipė Vyriausybės dėmesį į būtinybę stiprinti valstybės biudžeto asignavimų perskirstymo tarp ketvirčių kontrolę ir numatyti tam teisines ir technines priemones.

.

Reprezentacijai negailėta

Palyginus asignavimų valdytojų 2013–2018 metų duomenis matyti, kad išlaidos transportui, reprezentacijai, kvalifikacijai kelti, ekspertams, komandiruotėms kasmet didėjo ir 2018-aisiais buvo didžiausios, išskyrus reprezentacijai panaudotas lėšas, kurios didžiausios buvo 2013 metais.

2018 metais valstybinės institucijos iš viso reprezentacijai išleido 8,3 mln. eurų – beveik 17 proc. daugiau nei 2017-aisiais (7,1 mln. eurų). Transporto išlaidos pernai siekė 72 mln. eurų ir buvo 37,7 proc. didesnės nei užpernai (52,3 mln. eurų). Kvalifikacijai kelti pernai prireikė 4,8 mln. eurų (2017 m. – 4,4 mln. eurų), ekspertams samdyti – 7,7 mln. eurų (6,2 mln. eurų), komandiruotėms – 21,1 mln. eurų (19, 5 mln. eurų). Įdomu, kad paskutinį 2018-ųjų ketvirtį ekspertams buvo išleista 66 proc. visų lėšų, transportui – 51 proc., kvalifikacijos kėlimui – 49 proc., reprezentacijai – 45 procentai. IV ketvirtį buvo panaudota 80 proc. premijoms skirtų asignavimų ir 39 proc. – priemokoms. Per metus premijoms išleista 7 ml. Eurų, priemokoms – 32,5 mln. eurų.

Reprezentacinių lėšų panaudojimo dešimtuko viršuje pernai buvo Krašto apsaugos ministerija (KAM), išleidusi 2,1 mln. eurų. Užsienio reikalų ministerija (URM) šiam tikslui išleido 1,9 mln. eurų. Trečias buvo Seimo kanceliarija, kuri reprezentacijai panaudjo 687 tūkst. eurų. Tuo metu Prezidento kanceliarija – 264 tūkst. eurų, Vyriausybės – 135 tūkst. eurų. Policijos departamentas su visomis pavaldžiomis institucijomis reprezentacijai nepagailėjo 572 tūkst. eurų, Vidaus reikalų ministerija (VRM) – 453 tūkst. eurų. 2017 metais iš viso be išlaidų reprezentacijai apsiėjo vos 17 asignavimų valdytojų, 2017-aisiais – 47.

Mokėsi aktyviai

Pirmą vietą tarp daugiausia pinigų transportui išleidusių institucijų, kaip ir užpernai, užėmė KAM. Šiam tikslui ministerija panaudojo 47 mln. eurų (2017 – apie 31 mln. eurų), didžioji lėšų dalis atiteko pavaldžioms įstaigoms. VRM transportui atseikėjo 7,9 mln. eurų, Policijos departamentas – 5,9 mln. eurų (didžioji lėšų dalis taip pat teko pavaldžioms įstaigoms), Aplinkos ministerija – 1,3 mln. eurų. Išlaidų transportui neturėjo 8 institucijos.

Kaip pažymima ataskaitoje, kasmet augo išlaidos institucijų darbuotojų kvalifikacijai kelti. Į šią analizę nepateko duomenys apie lėšas, kurias institucijos kvalifikacijai kelti gauna vykdydamos Europos Sąjungos paramos pinigais finansuojamus projektus. Liūto dalį – 3,3 mln. eurų – iš kvalifikacijai kelti skirtų pinigų panaudojo 10 institucijų. Pirma šioje srityje buvo KAM, išleidusi 1,7 mln. eurų, antra – Finansų ministerija (FM) – 362 tūkst. eurų, trečia – VRM – 300 tūkst. eurų, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) – 294 tūkst. eurų. Kvalifikacijai skirtų pinigų nepanaudojo tik 8 institucijos.

Važinėta daug

Įspūdingos sumos buvo leidžiamos ir ekspertams samdyti. Kaip ir ankstesniais metais, daugiausia lėšų pernai šiam tikslui panaudojo Energetikos ministerija – 3,4 mln. eurų (2017 –2,7 mln. eurų), antra buvo Lietuvos mokslo taryba – 580 tūkst. eurų (buvo 1,1 mln. eurų), trečia – Finansų ministerija – 495 tūkst. eurų ( 534 tūkst. eurų). Kultūros ministerija (su pavaldžiomis įstaigomis) šiam tikslui pernai nepagailėjo 462 tūkst. eurų (užpernai – 280 tūkst. eurų), ŽŪM – 456 tūkst. eurų (260 tūkst. eurų). Išlaidų ekspertams pernai neturėjo 51 asignavimų valdytojas.

Pirmoje vietoje pagal išlaidas komandiruotėms, kaip ir ankstesniais metais, buvo KAM. Šiam tikslui ji išleido 8,8 mln. eurų (2017 m. – 7,7 mln. eurų), didžioji dalis teko pavaldžioms įstaigoms. Antra buvo URM – 1,8 mln. eurų (1,9 mln. eurų), trečia – VRM – 1 mln. eurų. Policijos departamentas komandiruotėms panaudojo 978 tūkst. eurų (užpernai – 995 tūkst. eurų), Kultūros ministerija – 875 tūkst. eurų (453 tūkst. eurų), Finansų ministerija – 840 tūkst. eurų (694 tūkst. eurų). Seimo kanceliarija 2018 metais komandiruotėms išleido 476 tūkst. eurų, 2017 metais – 388 tūkst. eurų. Niekur nevažiavo 6 institucijų atstovai.

Užderėjo premijų

Premijoms mokėti pernai buvo išleista 7 mln. eurų, – 0,5 mln. eurų daugiau nei 2017-aisiais. Net 80 proc. premijų buvo išmokėta IV ketvirtį. Dosniausiai premijomis „lijo“ Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) pavaldžiose įstaigose. Pernai šiam tikslui buvo skirta 893 tūkst. eurų (užpernai – 669 tūkst. eurų). Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ( SADM) kartu su pavaldžiomis įstaigomis premijoms išdalijo 699 tūkst. eurų (865 tūkst. eurų),Sveikatos (SAM) – 575 tūkst. eurų ( 235 tūkst. eurų), Policijos departamentas – 483 tūkst. eurų (211 tūkst. eurų), Finansų ministerija – 456 tūkst. eurų (645 tūkst. eurų). Vadovai dosniausiai premijomis buvo apdovanojami ŠMSM ir jai pavaldžiose įstaigose – 60 tūkst. eurų (2017 m. – 36 tūkst. eurų), SADM – 33 tūkst. eurų (38 tūkst. eurų), Kultūros ministerijoje – 26 tūkst. eurų (8 tūkst. eurų), Finansų ministerijoje – 13 tūkst. eurų (23 tūkst. eurų).