Iš belangės nuteistieji iki gyvos galvos ištrūkti galės anksčiau
Sei­mas ket­vir­ta­die­nį su­tei­kė vil­tį iki gy­vos gal­vos nu­teis­tiems as­me­nims iš­ei­ti į lais­vę.

Už tai balsavo 87 parlamentarai, nė vienas nebuvo prieš, šeši susilaikė.

Pagal priimtas pataisas, iki gyvos galvos nuteistas žmogus po 20 metų įkalinimo galės prašyti teismo peržiūrėti bausmę.

Įvertinęs nuteistojo elgesį teismas galės, bet neprivalės nustatyti terminuotą laisvės atėmimo bausmę nuo penkerių iki dešimties metų.

Įstatymo projektas parengtas, įgyvendinant Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą.

Strasbūro teismas 2017 metais konstatavo, kad Lietuva pažeidžia iki gyvos galvos nuteistų asmenų teises, nesudarydama jokios realios galimybės jiems išeiti į laisvę.

Strasbūro teismas 2017 metais konstatavo, kad Lietuva pažeidžia iki gyvos galvos nuteistų asmenų teises, nesudarydama jokios realios galimybės jiems išeiti į laisvę.

Teisėjai pažymėjo, kad nors pavojų keliantys asmenys gali būti nuolat kalinami, tačiau net įvykdžiusieji šiurpiausių nusikaltimų „išsaugo esminį žmoniškumą ir turi savyje galimybių pasikeisti“.

„Kad ir kokios ilgos ir pelnytos būtų jų kalinimo bausmės, jie tebeturi teisę tikėtis, kad kada nors galėtų išpirkti kaltę už savo įvykdytus nusižengimus. Tokia viltis neturėtų būti iš jų visiškai atimama. Atimti iš jų šį vilties pojūtį reikštų atimti fundamentalų jų žmoniškumo aspektą, ir šitaip pasielgti būtų žeminama“, – rašoma teismo sprendime.

Teismas nustatė, kad prezidento malonės sistema Lietuvoje faktiškai nesuteikia iki gyvos galvos įkalintam asmeniui galimybės žinoti, ką jis arba ji turėtų padaryti, kad būtų paleistas, ir kokiomis sąlygomis. Be to, Lietuvoje nėra teisminio persvarstymo sistemos, kuri visiškai arba dalinai atleistų nuo įkalinimo iki gyvos galvos bausmės.

Lietuvoje yra per šimtas iki gyvos galvos nuteistų kalinių.