Įminti naują lietuvybės kodą
Kon­fe­ren­ci­jo­je „Lie­tu­vy­bės ko­das“ dien­raš­tis „Lie­tu­vos ži­nios“ sten­gia­si į vie­ną vie­tą su­bur­ti įvai­rių sri­čių spe­cia­lis­tus ir dis­ku­tuo­ti ak­tua­lio­mis vi­sai ša­liai te­mo­mis. Šie­met – Iš­ei­vi­jos me­tai, to­dėl ir kal­bė­ta apie Lie­tu­vos at­si­vė­ri­mą pa­sau­liui ir pa­ma­ti­nius ge­bė­ji­mus, ku­rie ga­lė­tų pa­dė­ti at­sis­pir­ti iš­šū­kiams.

Deividas Matulionis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės vicekancleris ministro pirmininko vardu pasveikinęs konferenciją savo kalboje gyrė bandymą analizuoti Lietuvos valstybės naratyvus ir suprasti, kokie šalies apibūdinimai juose vyrauja: „Ar Lietuva yra moderni, atvira, į ateitį žvelgianti valstybė, ar mums labiau rūpi tradicines vertybės bei grėsmę ir baimes keliantys padariniai.“

„Užaugo Lietuvos piliečių kartą gimusi ir subrendusi jau laisvėje. Net savo Vyriausybėje turime tokių ministrų. Lietuva gyvena savo aukso amžių, o su jos pasu be vizų galime vykti į 180 pasaulio valstybių. Visa tai – nuopelnai visų vyriausybių, kurie tą valstybę kūrė“, – tvirtino D. Matulionis.

Atšventėme šimtmetį – kyla klausimas, kas toliau. Juk valstybę galime palyginti su dviračiu – vos sustoji minti – jis sustoja.

D. Matulionis sakė tikįs pamatyti nuoseklų tokios valstybės kūrimo tęsinį š. m. gegužės 12 d. referendume, kuriame bus sprendžiama „ne apie dvigubą Lietuvos pilietybę, o apie pilietybės išsaugojimą“.

Ambasadorius prie Pasaulio prekybos organizacijos ir užsienio reikalų ministro pavaduotojas Albinas Zananavičius savo pranešime pabrėžė, jo manymu, svarbiausias šiemetines šalies sukaktis – 15 metų narystės NATO ir ES.

Saugumas ir trys prioritetai

„Narystė NATO užtikrina šalies „kietąjį saugumą, kad netaptume taikiniu agresoriams, tačiau privalome daugiau nei kitos valstybės, turinčios buferines zonas, investuoti, kad ir toliau galėtume apsiginti“, – sakė viceministras, pasidžiaugdamas, kad Lietuva jau dabar skiria 2 proc. BVP gynybai. Dar daugiau, ateityje gynybai apsispręsta skirti 2,5 proc. BVP.

„Minint penkioliktąsias narystės metines galime tarti, kad Lietuva yra kaip niekad saugi. Tačiau ne visada užtenka turėti gerą kariuomenę, reikia sutelkti dėmesį ir į Lietuvos visuomenės raidą bei jos atsparumo ir saugumo skatinimą“, – sakė jis, prisimindamas stojimo į NATO ir ES priešaušrį, kuomet buvo tikimais, kad narystė aljanse ne tik sukurs valstybinį prestižą, bet ir atvers 0,5 mlrd. ES vartotojų rinką bei jos piniginę, kuria buvo tikimasi pasinaudoti.

Kaip ypatingą Lietuvos pasiekimą A. Zananavičius minėjo 2013 m. šalies pirmininkavimą Europos Tarybai, kuomet per šešis mėnesius buvo patvirtinta 147 teisėkūros dokumentų arba triskart daugiau nei įprasta. Taip valstybės tarnyba įrodė sugebanti pasiekti gerų rezultatų.

„Atšventėme šimtmetį – kyla klausimas, kas toliau. Juk valstybę galime palyginti su dviračiu – vos sustoji minti – jis sustoja, – sakė A. Zananavičius, – Pasigirsta balsų, kad valstybės ateities kryptis nėra aiški.“

Ministro pavaduotojas sakė regintis tokias pagrindines ateities kryptis: „Pirma – solidari visuomenė. Moderni valstybė yra moderni tiek, kiek ji gali pasirūpinti silpnaisiais. Todėl mums dabar svarbu švietimas, sveikatos apsauga ir atlyginimas, užtikrinantis galimybę oriai gyventi. Antra – tolerantiška visuomenė, o trečia – teisės viršenybė, nes stipresniojo teisė yra nesuderinama su pažangios valstybės idėjomis.“

Kad sėkmingai galėtume veikti ES – turime suvokti, kokių tikslų siekiame ir atsisakyti tabu. Dvi neseniai Europą ištikusios krizės – pabėgėlių ir finansų primygtinai parodė, kad atsakas turi būti koordinuotas.

„Akivaizdu, kad ES ekstremalumai nėra populiarūs, todėl apie mokesčių harmonizavimą artimoje perspektyvoje nėra reikalo kalbėti, tačiau kalbėti apie mokesčių rojaus panaikinimą ES teritorijoje galime,“ – sakė A. Zananavičius, primindamas, kad ketvirtoji pramonės revoliucija ir dirbtinis intelektas, lemiantys greitą ekonominių santykių transformacija, kurios mastai žymiai greitesni, pažers naujų iššūkių.

„Bet iššūkiai – galimybės tobulėti. Tai, kad per tiek amžių Lietuva išliko, rodo, jog tarp mūsų visada buvo optimistų“, – juokavo viceministras, palinkėdamas, kad optimizmas visada išliktų lietuvybės kodo dalimi.

Nustokim save plakti

Marius Skuodis, ekonomikos ir inovacijų viceministras, savo pranešimą pavadinęs „Kada, lietuviai, nustosime save plakti?“, nusprendė pabandyti provokuoti auditoriją.

Papasakojęs, kad Pasaulio ekonomikos konkurencingumo reitinge Lietuva užimanti 40-ąją vietą iš 140-ies pasaulio šalių, kur dalį reitingo lemia statistiniai duomenys, o kitą dalį – Lietuvos verslo vadovų apklausa, jis pasiūlė palyginti auditorijos nuomonę ir verslininkų apklausoje Statistikos departamentui įvardytą reitingą.

Reguliavimo reikalavimų naštą verslui konferencijos auditorija rankų pakėlimu įvardijo „apie vidurį“, o bendroji šalies verslo vadovų apklausa jai skyrė 106-ąją vietą pasaulyje, kur Lietuvą aplenkė Mongolija, Nikaragva, Tunisas ir Čadas.

Užsieniečių įdarbinimo sąlygos, atspindėtos teisės aktuose, taip pat sulaukė panašios auditorijos reakcijos, ryškiai kontrastuojančios su verslininkų nuomone, Lietuvą skiria į 133-ąją poziciją iš 140 valstybių, tai yra – po Mongolijos, Irano, Mozambiko ir Slovakijos.

Galiausiai, į klausimą, ar aukštųjų mokyklų absolventų įgūdžiai atitinka darbo rinkos poreikius, verslininkų vertinimu, Lietuvą pralenkia Siera Leone, Bolivija ir Esvatinis (buvęs Svazilendas).

Tačiau viceministro aiškinimu, 56 proc. Lietuvoje jau dirbančių užsienio investuotojų kitose apklausose teigia, pasirinkę Lietuvą dėl kvalifikuotos darbo jėgos. Juk Lietuvoje net 52 proc. darbuotojų kalba bent dviem kalbomis.

M. Skuodis pasigyrė, kad nepaisant tariamai neigiamos verslo aplinkos, per „Investuok Lietuvoje“ vien pernai pritraukta 45 įvairių (ne tik paslaugų centrų, bet ir gamybos) projektų, kurių vertė 360 mln. eurų investicijų ir sukurtos 4,6 tūkst. naujų darbo vietų.

Iššūkiai nugalimi užsispyrimu

Dr. Rima Balanaškienė, vaistinius preparatus ir maisto papildus gaminančios UAB „Aconitum“, įsikūrusios Inovacijų gatvėje Biruliškių kaime Kauno rajone savininkė ir vadovė, savo įmonės istoriją papasakojo, kaip Lietuvos atsparumo iššūkiams pavyzdį: „Mes esame mažyčiai, bet labai galingi.“

„Kai prieš dvidešimtį metų atėjome registruoti įmonę, Sveikatos apsaugos ministerija, turėjusi išduoti licenciją, mus išvijo, nes buvo manoma, kad atvežama labai daug vaistų ir jokio reikalo juos gaminti Lietuvoje nėra“, – pasakojo R. Balanaškienė.

Užsispyrimas pasiteisino: pirmas įmonės vaistas buvo užregistruotas 2001 m., o po penkerių metų pirmas eksporto bandymas vežti vaistus į Estiją ir Jungtinę Karalystę baigėsi prarastais produktais ir pinigais.

UAB „Aconitum“ nuo 2016 m. parduoda 148 vaistų ir maisto papildų pavadinimų ir eksportuoja juos į 60 šalių visuose kontinentuose, išskyrus Australiją. „Nesėkmė nėra pralaimėjimas, jeigu nepasiduodi“, – tikino R. Balanaškienė.

Mokytis, mokytis, mokytis

Jai antrindamas Andrius Baranauskas „Tele 2“ korporatyvinės komunikacijos direktorius Baltijos šalims, priminė, kad visuomenė ir jos nuotaikos greitai keičiasi: „Jeigu šita konferencija būtų surengta prieš penkerius metus, būtume kalbėję tik apie valstybės saugumą. Dabar ta tema nebeaktuali. Šiandien stebime augantį socialinį spaudimą, apie kurį Prancūzijoje praneša geltonosios liemenės, o Lietuvoje – kandidatai į prezidentus

Štai Gitano Nausėdos rinkimų šūkis – „Gerovės valstybę“, Ingridos Šimonytės – „Bendras susitarimas“, o Saulius Skvernelis sakosi esąs „apačių kandidatas“. Visi jie remiasi socialiniais dalykais, akivaizdžiai mums parodydami, kad socialinis spaudimas tapo iššūkiu, nes socialinės problemos per ilgai nebuvo sprendžiamos“, – konstatavo A. Baranauskas.

Auditoriją jis perspėjo, kad paslaugų sektorius sparčiai robotizuojasi, todėl, kas neinvestuos į save – žinias ir sugebėjimus, to – neliks. „Mokytis, mokytis, mokytis“, – ragino A. Baranauskas.

Lietuvos kultūros eksportas – pritariamasis balsas

Jam antrino Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prūsevičienė, cituodama pasaulinės reikšmės lingvistikos, semiotikos ir semantikos profesorių Algirdą Julių Greimą, kuris kaip pamatinį lietuvio bruožą vertino „veržlumą gyventi ir pasipriešinimą kolektyvinei mirčiai“.

Pasidžiaugusi, kad tokie pasaulio koncertų ir teatrų scenas drebinantys Lietuvos grandai, kaip bosas Almas Švilpa ir tenoras Edgaras Montvidas, kadaise augę kartu su 1997 m. gimusiu tarptautiniu kamerinės muzikos „Vilniaus festivaliu“, kuomet akies krašteliu „per plyšelį“ klausydavo ir stebėdavo gastroliuojančio BBC orkestro pasirodymus, dabar patys yra pasaulinės žvaigždės.

Taip pat nuoseklios nacionalinės muzikinės politikos įgyvendinimo dėka ir Vilniaus festivalis tapo vienu ryškiausių Rytų Europos ir Baltijos jūros regiono renginių.

„Jei diplomatai pristato ir giria Lietuvą, mes, kultūra, esame kaip juos palydintieji balsai. Esame Baltijos ir Šiaurės festivalių platforma, kuri rengia įvairius projektus. Šiandien Šanchajaus festivalis pasitiki mūsų nuomone ne tik Baltijos šalių lygmenyje, bet ir Rytų Europoje“, – sakė R. Prūsevičienė.

Jos teigimu, Vilniaus festivalis dabar veikia, kaip didysis, labiau patyręs, Ukrainos brolis, galintis pamokyti kaimynus savo sėkme ir pavyzdžiu.

„Kijeve prieš du mėnesius kalbinau Ukrainos festivalių kolegas registruotis į Europinę festivalių asociaciją ir įtikinau, pasakodama, ko pasiekėme mes. Per naktį užsiregistravo 50 festivalių“, – džiaugėsi R. Prūsevičienė.

Sparčiai irtis pasaulį su atnaujinamais gebėjimais

Bene pats veržliausias konferencijos pasipriešinimo kolektyvinei mirčiai apologetas konferencijoje pasirodė ketverius metus vadovaujantis tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūros, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas.

Jeigu neturėsime mokytojų, kurie patys galėtų keistis, proveržio nepasieksime.

Savo pranešime jis žvalgėsi ne į šlovingą praeitį, o ten, kur reikia skubėti, pasitempti ir spėti. „Tas, kas nekeis savo žinių ir profesijos dešimt metų, liks be darbo. Reikia galėti ateiti į universitetą, kur galėtum gauti tam tikrus mokymosi modulius, kad galėtume atšviežint savo žinias“, – sakė jis. A. Katino pranešimą, užgavusį bendrą emocinę stygą, auditorija palydėjo plojimais.

„O jeigu neturėsime mokytojų, kurie patys galėtų keistis, proveržio nepasieksime. Seniai baigiau mokyklą, bet joje vis dar moko apie 70 proc. tų pačių mokytojų, kurie mokė mane. Kai pagalvoju, kad galbūt iki šiol reikia pakelti ranką ir eiti atsakinėti to, kas parašyta ant lentos, labai supykstu“, – sakė jis.

A. Katinas priminė, kad šiandienos iššūkiai reikalauja „gebėjimų sumuštinių“, tokių kaip pavyzdžiui, Marko Zuckerbergo, „Facebook“ kompanijos, sukūrusios 2,27 mlrd. vartotojų turinčią socialinių tinklų platformą, kuris Harvardo universitete studijavo dvi skirtingas disciplinas – psichologiją ir informacines technologijas.

Energingojo A. Katino nuomone, Lietuvai būtina sparčiai irtis į priekį, kad nepasiliktume nuošalyje:

„Mes inovacijų parkus vis dar suvokiame kaip žalią žolę ir parką, o Airijoje jie yra „plug and play“ (angl. prisijunk ir žaisk) tipo – visiškai naujam verslui įsikurti parengtos vietos. Juose naujakuriai randa septynis skirtingos spalvos vamzdžius – veikiančias dujas, elektrą, vandenį. Tereikia prisijungti.“