Generalinė prokuratūra vertins Vyriausybės prašymą dėl Vilibor
Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra BNS pa­tvir­ti­no ga­vu­si Vy­riau­sy­bės pra­šy­mą įver­tin­ti fi­nan­sų prie­žiū­ros ins­ti­tu­ci­jų dar­bą per 2009–2010 me­tų kri­zę.

„Po pietų gavome ministro pirmininko raštą. Jis yra gautas ir bus nagrinėjamas“, – BNS ketvirtadienį sakė Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė.

„Raštas adresuotas generaliniam prokurorui Evaldui Pašiliui, dėl siekio tinkamai apginti Lietuvos Respublikos piliečių, 2008–2009 m. turėjusių paskolų (litais) būstui įsigyti, interesus“, – informavo atstovė.

Apie ketinimus kreiptis į prokuratūrą pirmadienį paskelbė premjeras Saulius Skvernelis.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui Stasiui Jakeliūnui praėjusią savaitę Vyriausybei pristačius jo vadovaujamos laikinosios Seimo komisijos atliekamą parlamentinį tyrimą dėl 2009-ųjų ekonominės krizės, Vyriausybė pirmadienį nutarė prašyti Generalinės prokuratūros įvertinti tuometinių finansų priežiūros institucijų veiklą per krizę.

Pasak premjero, prokurorų bus klausiama, ar valstybės institucijos, atsakingos už finansinių įstaigų priežiūrą 2008 ir 2009 metais, „tinkamai atliko savo funkcijas, numatytas teisės aktuose“.

Teisėsaugos taip pat bus prašoma įvertinti galimą viešojo intereso gynimo poreikį, nes dėl Vilibor istorijų daugelis žmonių, kurie turėjo būsto kreditus, anot premjero, patyrė nemažų nuostolių.

Pasak Vyriausybės, dėl tuomet išaugusio Vilibor rodiklio nukentėjusių asmenų skaičius yra didelis, o jiems galbūt padaryta žala reikšminga, Vyriausybė paprašė prokurorų apginti viešąjį interesą dėl dalies nuostolių atlyginimo.

Visos per krizę veikusios buvusios finansų priežiūros institucijos šiuo metu prijungtos prie Lietuvos banko. Tačiau, pasak S. Skvernelio, šiuo metu nekeliamas klausimas dėl pasitikėjimo LB.

S. Skvernelis praėjusią savaitę sakė, kad būsimame Vyriausybės sprendime nebus įvardijama jokia konkreti institucija, o sprendimas bus susijęs su žmonių interesų apsauga.

Pasak S. Skvernelio, apie galimas kompensacijas gyventojams už nepagrįstai brangias paskolas per 2009–2010 metų krizę kalbėti yra anksti.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas anksčiau pareiškė, kad S. Jakeliūnas, 2013 metais siekęs įsidarbinti Lietuvos banke, naudojosi žlugusio „Snoro“ banko istorija, ir tai buvo viena iš aplinkybių, kodėl Lietuvos bankas pradėjo kalbėti viešai.

Tuo metu Europos centrinis bankas (ECB), atsakydamas į portalo 15min.lt klausimą, ketvirtadienį nurodė neketinantis vertinti atskirų ekonominių tyrimų ar vidinių politinių diskusijų, taip pat ir Lietuvos Vyriausybės kreipimosi į prokurorus. Tačiau, anot 15min.lt, ECB leido suprasti, kad jei to reikės yra pasirengęs ryžtingai reaguoti į grėsmes centrinio banko nepriklausomybei, nes centriniai bankai pagal ES sutartį nepriima kitų institucijų nurodymų.