Finansų ministras žada keisti formuluotes dėl ministrų įtakos formuojant įstaigų biudžetus
Fi­nan­sų mi­nis­tras Vi­lius Ša­po­ka sa­ko esąs pa­si­ren­gęs keis­ti įsta­ty­mo pro­jek­to nuo­sta­tas dėl mi­nis­trų įta­kos for­muo­jant ne­prik­lau­so­mų įstai­gų biu­dže­tus, ta­čiau ti­ki­na, kad fi­nan­sa­vi­mą bū­ti­na aiš­kiau su­sie­ti su tiks­lais.

Kai kurios teisėsaugos ir priežiūros tarnybos perspėjo, kad jų nepriklausomumui grėsmę kelia siūlymas, jog ministrams būtų pavedama koordinuoti atskiras viešosios politikos sritis, o įstaigų vadovai turėtų su ministrais turėtų bendradarbiauti nustatant strateginius tikslus ir jų rodiklius.

V. Šapoka ketvirtadienį sakė, kad ministerija grėsmių įstaigų nepriklausomumui neįžvelgia, tačiau yra pasirengusi „nugludinti formuluotes“.

„Jei institucijos mato kažkokius pavojus jų nepriklausomumui, tai manau nėra prasmės veržtis pro atidarytas duris, kviečiame pateikti siūlymus, kaip tas formuluotes patikslinti, kad nebūtų jokių abejonių, kad kas nors norėtų kištis į nepriklausomumą“, – Žinių radijui sakė finansų ministras.

„Dėl paties koordinavimo ir bendradarbiavimo – jei čia įžvelgiama būtent dėl šitų dviejų žodžių kažkoks dviprasmiškumas, tai manau, kad be šitų žodžių sistema veiks lygiai taip pat gerai, kaip planuojama“, – pridūrė V. Šapoka.

Finansų ministras tikino neatsitrauksiantis nuo principo, kad lėšos turi būti aiškiau susietos su siekiamais pokyčiais.

„Nepriklausoma institucija yra tiek nepriklausoma, kiek ji yra skaidri ir kiek ji atsiskaito visuomenei. Tai ne silpnybė, o šių institucijų stiprybė“, – kalbėjo V. Šapoka.

Konstitucinio Teismo pirmininkas, valstybės kontrolierius, prokuratūra ir Seimo opozicija perspėja, kad Finansų ministerijos siūlymas sukurtų prielaidas nederamai politikų įtakai.

Seimo opozicijos lyderė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad naujas modelis reikštų visos valdžios sutelkimą Vyriausybės rankose, būtų sudarytos prielaidos ministrams daryti įtaką nepriklausomų ir jiems nepavaldžių institucijų biudžetams.

Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas pareiškė, kad priėmus įstatymą būtų sudaromos prielaidos teisingumo ministrui kontroliuoti teismo veiklą, o tai nesuderinama su teismų nepriklausomumo principu.

Generalinė prokuratūra nuogąstauja, kad naujas modelis sukurtų prielaidas daryti prokuratūrai politinį, ekonominį, psichologinį spaudimą.

Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys sako, kad jo įstaigos koordinatoriumi paskyrus vidaus reikalų ministrą, politikas įgis teisę daryti įtaką audito nešališkumui ir objektyvumui.

Biudžetininkų algas svarstys vėliau

Vyriausybės patvirtinta viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimo iki 2025 metų strategija yra būtina, tačiau konkretus atlyginimų didėjimas ir tam būtinų lėšų šaltiniai bus konkretizuoti vėliau, teigia finansų ministras Vilius Šapoka.

„Kalbėti labai apie konkrečias sumas, manau, būsime pasiruošę tuomet, kai turėsime pirminį biudžeto projektą kitiems metams. Tai taip pat priklausys nuo to, kaip vystysis mūsų ekonomika ir kaip vystysis ekonomika visoje Europos Sąjungoje bei pasaulyje“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė V. Šapoka.

„Kuomet bus parengtas biudžeto projektas, tuomet tos visos sumos bus žymiai aiškesnės, kaip jos pasiskirstys, bus galima detaliai pakomentuoti, kam auga 10 (proc. – BNS), kam 15, ar 7 ar kitokiu dydžiu“, – pridūrė ministras.

Strategijoje numatyta didinti atlyginimus atskirų sektorių darbuotojams ir per kelerius metus į ikikrizinį lygį grąžinti bazinį dydį, pagal kurį skaičiuojamos didžiosios dalies biudžetininkų algos.

„Tokios strategijos reikėjo, nes matome, kad per ilgus dešimtmečius tos sistemos išsikraipė, atsirado dideli netolygumai, skirtumai tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių darbuotojų, skirtumai tarp sektorių“, – aiškino V. Šapoka.

Pasak Vyriausybės vicekanclerio Deivido Matulionio, pritarus strategijai vien kitąmet viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams papildomai reikės skirti beveik 400 mln. eurų.

Plane siūloma bazinį darbo užmokesčio dydį, pagal kurį skaičiuojamos visų biudžetininkų algos, į ikikrizinį lygį grąžinti per dvejus metus, o vėliau kasmet didinti mažiausiai po 2 procentus.

Strategijoje numatytas konkretus algų didinimas pagal sektorius, o vėlesniam algų kėlimui numatytos tendencijos.