Drausmės ir kišenės ryšys dar nerastas
Po­sė­džių ne­lan­kan­tys par­la­men­ta­rai fi­nan­si­nio bi­zū­no šią se­si­ją grei­čiau­siai iš­vengs. Sei­mo sta­tu­to, nu­ma­tan­čio sank­ci­jas už pra­vaikš­tas, to­bu­lin­to­jai tei­gia vis dar ieš­kan­tys tau­tos iš­rink­tų­jų pa­žan­gu­mą bei ki­še­nę sie­jan­čios for­mu­lės.

Seimo nariai kovą atmetė siūlymą, kad už posėdžių nelankymą būtų mažinamas jų atlyginimas. Projekto autoriams buvo palikta galimybė jį patobulinti ir teikti iš naujo. „Kol kas neturiu išbaigtų idėjų. Norisi pasiūlyti kokią nors naują ir racionalią formulę“, – „Lietuvos žinioms“ sakė iniciatorius Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) narys Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Julius Sabatauskas. Subrandintus pasiūlymus jis vylėsi pateikti dar per šią sesiją.

Seimo statutas ir dabar leidžia dėl nepateisinamo posėdžių nelankymo nurėžti trečdalį atlyginimo. Tačiau, klaidingai traktuodami 2016 metų spalį priimtą Konstitucinio Teismo (KT) nutarimą, parlamentai tokią nuostatą „įšaldė“. Kol naujos pataisos nepriimtos, nuobaudų pravaikštininkai nebijo.

Apmąstymų kelyje

Ilgametę parlamentinio darbo patirtį turinčio J. Sabatausko požiūriu, Seimo nario veiklos vertinimas pagal posėdžių lankymą „yra gana primityvus“, bet kito tokio objektyvaus mato lyg ir nėra. „Parlamentaro veikla kur kas platesnė – susitikimai su rinkėjais, projektų rengimas, dalyvavimas įvairiuose renginiuose, diskusijose. Posėdžių lankymas tik viena dedamoji, kuri turi atsispindėti skaičiuojant atlyginimą“, – aiškino politikas. Kaip racionaliausiai susieti visus veiklos aspektus ir finansus, J. Sabatauskas sakė dar tebemąstantis.

Jei Juliaus Sabatausko parengtas projektas būtų buvęs priimtas, visus mėnesio posėdžius praleidęs Seimo narys būtų galėjęs likti be atlyginimo.

Socialdemokrato parengtu ir TTK palaimintu, tačiau Seimo atmestu projektu siūlyta, kad parlamentarui, be svarbios pateisinamos priežasties nedalyvavusiam plenariniame, komiteto, komisijos, kurių narys jis yra, posėdžiuose, to mėnesio atlyginimas būtų mažinamas po 5 proc. už kiekvieną praleistą posėdį. Etikos ir procedūrų komisija būtų turėjusi įvertinti, kurios priežastys pateisinamos, kurios – ne, o sprendimą dėl algos mažinimo priimtų parlamento valdyba. Be to, Seimo narys būtų turėjęs ne tik užsiregistruoti, kad atvyko į posėdį, bet ir dalyvauti svarstant daugiau kaip pusę klausimų iš anksto paskelbtame posėdyje. Tik tokiu atveju būtų fiksuota, kad jis dalyvavo posėdyje. Tačiau prieš mėnesį už tokius pasiūlymus balsavo tik 29 Seimo nariai, prieš buvo penki, susilaikė 45. Jei projektas būtų buvęs priimtas, visus mėnesio posėdžius praleidęs parlamentaras, anot J. Sabatausko, būtų galėjęs likti be atlyginimo.

Lengva nebus

TTK pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė apgailestavo, kad „gelbėdami savo kailius“ kai kurie Seimo nariai kovo mėnesį atmetė pataisas dėl lankomumo. „Tačiau reikia pagaliau sutvarkyti statutą, nes posėdžiuose nebūna daugybės Seimo narių. Apgailėtina. Didžiausias paradoksas, kai ketvirtadieniais po pietų, pristatant opozicijos darbotvarkės projektus, jos atstovų salėje tebūna vienas kitas“, – kalbėjo A. Širinskienė. Ji spėjo, kad ir ateityje minėtos Seimo statuto pataisos „kelią skinsis labai sunkiai“, nes nemažai parlamentarų drausme nepasižymi. „Variantas, kuriam buvo pritaręs TTK, buvo racionalus. Apmaudu, kad Seimo nariams pritrūko politinės valios jį priimti ir tapti drausmingesniems“, – apgailestavo A. Širinskienė. Pasak jos, šiuo metu TTK svarstomas Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektas „užkliuvo dėl vadinamųjų Seimo narių atostogų reguliavimo“.

Seimo pirmoji vicepirmininkė „valstietė“ Rima Baškienė taip pat pritarė, kad kolegų drausmės klausimai pastaruoju metu labai aktualūs. „Liūdnoki būna vakariniai posėdžiai. Pavyzdžiui, balandžio 11-ąją apie 16.30 val. jau nebegalėjome priiminėti įstatymų, nes salėje nebuvo 71 Seimo nario“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino politikė. Ji sakė mananti, kad finansinės sankcijos teigiamai paveiktų pravaikštininkus. Pati R. Baškienė, atsižvelgusi į nuolatinius rinkėjų priekaištus dėl posėdžiuose nedalyvaujančių parlamentarų, yra pasiūliusi, kad politikas, be pateisinamos priežasties praleidęs iš anksto paskelbtą posėdį, už tą dieną negautų atlyginimo. „Viskas paprasta ir aišku, nereikėtų skaičiuoti jokių procentų“, – teigė Seimo vicepirmininkė.

Nepagarba Konstitucijai

Tai, kad kovo pabaigoje Seimo nariai atmetė pasiūlymą – už kiekvieną praleistą posėdį atlyginimą mažinti 5 proc., pasak Mykolo Romerio universiteto profesoriaus konstitucinės teisės žinovo Vytauto Sinkevičiaus, yra piktinantis dalykas. „Tai dar vienas nepagarbos Konstitucijai žingsnis. Seimo narių konstitucinė pareiga lankyti posėdžius, nes jiems atlyginimas mokamas už darbą, o ne už buvimą Seimo nariu. Ko tuomet skųstis, kad visuomenė nepatenkinta Seimu?“ – klausė V. Sinkevičius.

Anot jo, KT aiškiai pasakė – už posėdžių nelankymą turi būti numatytos finansinės sankcijos. Teisininkas priminė, kad už posėdžių nelankymą Seimo nariui gali būti rengiama net ir apkalta. Pasak V. Sinkevičiaus, Seimas neteisingai interpretuoja KT išaiškinimą dėl statuto normos, numatančios baudas už posėdžių nelankymą. „KT pasakė, jog blogai yra ne tai, kad atlyginimas mažinamas 30 proc., o blogai, kad tik 30 procentų. Tačiau Seimas aiškina, kad visa nuostata prieštarauja Konstitucijai, todėl jos nebėra“, – atkreipė dėmesį teisininkas. Taigi, užuot jau dabar pravaikštininkų atlyginimą mažinę trečdaliu ir kuo skubiau nustatę dar griežtesnes bausmes, parlamentarai dangstosi esą negaliojančia Seimo statuto norma.