Andrius Kubilius į Strasbūrą nesikraustys
Lie­tu­vos at­sto­vo And­riaus Ku­bi­liaus ne­sėk­mę var­žy­tu­vė­se dėl Eu­ro­pos Ta­ry­bos ge­ne­ra­li­nio se­kre­to­riaus pos­to lė­mė ke­lios prie­žas­tys, vie­na jų – Ru­si­jos fak­to­rius, pa­ste­bi po­li­ti­kai. Ne­pai­sant re­zul­ta­to, šio­je ko­vo­je įgy­ta pa­tir­tis, pa­sak jų, bus nau­din­ga tiek mū­sų ša­liai, tiek pa­čiam po­li­ti­kui.

Seimo narys, buvęs Vyriausybės vadovas konservatorius Andrius Kubilius Europos Tarybos generalinio sekretoriaus kėdės nebesieks. Tokį sprendimą jis paskelbė sužinojęs, kad į galutinį etapą, kuriame bus balsuojama dėl naujo Strasbūre įsikūrusios organizacijos vadovo, jis nepateko. Pagrindiniu A. Kubiliaus varžovu dėl Europos Tarybos generalinio sekretoriaus postą buvo įvardijamas belgas Didier Reyndersas. Būtent jis kartu su Kroatijos užsienio reikalų ministre Marija Pejčinovič Burič konkuruos paskutiniame etape. Varžytuvėse taip pat dalyvavo buvusi Graikijos užsienio reikalų ministrė Dora Bakoyannis.

Seimo vicepirmininkas, Europos reikalų komiteto vadovas socialdarbietis Gediminas Kirkilas sakė esąs mažumėlę nustebęs dėl Ministrų kabineto balsavimo. „manau, visus kandidatus buvo galima siųsti į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją, kad ji priimtų sprendimą. Bet ką dabar pakeisi“, – LŽ sakė parlamentaras. Jo požiūriu, sakyti, kad A. Kubiliui nepasisekė, negalima. „Jau pats dalyvavimas yra sėkmė. Konkurencija buvo didelė, kai kurie kandidatai buvo iškelti specialiai“, – pastebėjo G. Kirkilas.

Daro optimistinę išvadą

Seimo Užsienio reikalų komiteto narės, dirbančios Mišrioje parlamentarų grupėje, Aušrinės Armonaitės požiūriu, A. Kubiliui nepasisekė dėl kelių priežasčių. „Viena vertus, kiti kandidatai turėjo labai didelį savo Vyriausybė palaikymą, galėjo naudotis įvairiais resursais, procese dalyvavo visas diplomatinis korpususas, lobizmas buvo vykdomas aukščiausiu politiniu lygių. A. Kubilius turėjo žodinį palaikymą, bet aktyvaus rėmimo, manau, kad pritrūko. Gana vėlai buvo pradėta agitacinė kampanija. Lietuva turėjo veikti vieningiau“, – LŽ sakė A. Armonaitė. Kita priežastis – Rusijos įtaka Europos Tarybai. „Akivaizdu, kad ši valstybė dėjo pastangas, kad mūsų kandidatas nebūtų pasirinktas“, – teigė parlamentarė. Tačiau šis A. Kubiliaus kandidatavimas, jos akimis, perša „gana optimistinę išvadą“. „Pirma, kad mes turime aukšto lygio politikų, kurie pajėgūs užimti labai labai aukštus prestižinių tarptautinių organizacijų vadovų postus. Antra, mes galime kaip lygiaverčiai dalyvauti tokiuose procesuose ir teikti savo figūras. Trečia, kad Europos Taryba, nors galbūt ir nėra viešojoje erdvėje labai žinoma organizacija, bet dėl žmogaus teisių, demokratijos, teisės viršenybių plėtros ji gali labai daug. Ir gaila, kad A.Kubiliui nepavyko. Tačiau ir pati organizacija turi keistis“, – kalbėjo A. Armonaitė.

Ryškūs politikai reikalingi ir namuose

Pasak Seimo Užsienio reikalų komiteto nario konservatoriaus Audroniaus Ažubalio, A. Kubiliaus situacija tik patvirtino turimą informaciją, kad Europos Išorės veiksmų tarnyboje (Europos Išorės veiksmų tarnyba – Europos Sąjungos diplomatinė tarnyba, kuri siekia, kad ES užsienio politika būtų nuoseklesnė ir veiksmingesnė, kad dėl to didėtų Europos įtaka pasaulyje) nenorėjo, jog „ryžtingas patirties turintis ir galimai neįtakojamas politikas užimti tokį svarbų postą“. „Europos Išorės veiksmų tarnybai vadovauja niekuo labai nepasižymintys asmenys, o žmonių su savo nuomone, tvirtu stuburu ir patirtimi vengiama. Mes tą matome. Manau, kad tai yra visų didelių tarptautinių institucijų silpnybė. Vadovauja kompromisinės figūros, kurios sutinka su tuo, ką sako didesni ir stipresni“, – LŽ teigė A. Ažubalis. Jis sakė visiškai sutinkąs, kad Rusijos faktorius renkant Europos Tarybos generalinį sekretorių buvo didelis. „Kadangi balsavimas vyko slaptai, manau, Rusija turėjo didelių galimybių jį įtakoti „, – kalbėjo Seimo narys. Jo nuomone, ryškūs politikai puikiai gali dirbti ir nacionalinėje arenoje.

Rankų nuleisti nereikėtų

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo Lino Kojalos taip pat pritarė dėl Rusijos faktoriaus įtakos. „Rusijos narystė Europos Taryboje suspenduota, tačiau yra nemažai šalių, norinčių, kad ji sugrįžtų, nes ir jos finansinis indėlis į organizacijos veiklą yra reikšmingas. Kitas dalykas, A. Kubiliaus varžovai taip pat buvo stiprūs ir pakankamai ryškūs – Belgijos, Kroatijos atstovai. Užimti tą poziciją buvo gana sudėtinga“, – pastebėjo politologas. Jo požiūriu, jau vien tai, kad Lietuva mėgino pretenduoti į tokią aukštą poziciją, rodo šalies ir jos politikų pripažinimą. „Visą procesą A. Kubilius buvo tarp favoritų, pasitraukė tik paskutiniame etape. Tai įrodymas, kad tarptautinu mastu A. Kubilius yra žinomas ir vertinamas politikas. Lietuva iki šiol neturėjo daug pavyzdžių, kad tokioje pozicijoje, kur reikalingas platus tarptautinis sutarimas mūsų politikas būtų pakilęs taip aukštai“, – sakė L. Kojala. Jis nesutiko, kad užimti aukštus tarptautinius postus gali pavykti tik didžiųjų šalių atstovams. „Mažos valstybės kartais gali tapti didžiųjų konsensusu, kai nenorima vienai iš didžiųjų leisti užimti vieno ar kito posto. Tačiau, žinoma, mažosioms valstybės laimėti postus pavyksta rečiau. Labai tikėčiausi, kad tai nebus paskutinis kartas“, – vylėsi politologas. Pasak jo, pirmiausia reikėtų apskritai pasidžiaugti, kad Lietuvos vidinės politinės aplinkybės nesukliudė būti vieningiems dėl šios kandidatūros. Nors A. Kubilius – opozicijos atstovas, Vyriausybė jį parėmė. „Tai pozityvus reiškinys. Sėkmės atveju tai būtų buvusi visos šalies pergalė, o ne vienos ar kitos politinės partijos. Ir politikams tai turėtų būti paskata kiek įmanoma stengtis įsitvirtinti tarptautinėje aplinkoje, dalyvauti renginiuose, konferencijose, susitikimuose. A. Kubilius buvo žinomas tokio formato dalyvis ir tai jam leido pretenduoti į aukštą poziciją“, – sakė L. Kojala.

Puiki patirtis

A. Kubilius šiandien padėkojo visiems prisidėjusiems prie rinkimų kampanijos ir jį palaikiusiems. Tuo pačiu pastebėjo, kad balsavimo rezultatas rodo, jog didelė dalis valstybių narių vertino ne formalų kandidatų atitikimą vadinamiems „Junkerio“ kriterijams, bet sprendimą priėmė vadovaudamiesi politiniais motyvais. „Jau nuo pat rinkimų kampanijos pradžios Rusijos valdžios atstovai atvirai paskelbė, kad jiems labiausiai nepriimtina A. Kubiliaus kandidatūra. Šiandieninis Ministrų komiteto sprendimas rodo, kad Rusijos kategoriška nuostata turi didelę įtaką kitų Europos šalių apsisprendimui. Dėl to galima tik apgailestauti, nes toks nuolaidžiavimas Rusijos įgeidžiams kenkia ne tik pačiai Rusijai, bet ir visai Europos Tarybai. Toks nuolaidžiavimas atvedė ir iki dabartinės „Rusijos krizės“ Europos Taryboje“, – pažymėjo A. Kubilius. Jo požiūriu, Ministrų Komiteto sprendimas gali apsunkinti ne tik generalinio sekretoriaus rinkimų, bet ir „Rusijos krizės“ sprendimo procesą. „Kartu su visa pagalbininkų komanda vykdėme intensyvią rinkimų kampaniją. Padarėme tai, kas nuo mūsų priklausė, – šimtai susitikimų, pokalbių, diskusijų Strasbūre ir daugelyje Europos sostinių. Tai buvo puiki patirtis ne tik man, bet ir visai Lietuvai, mūsų diplomatinei tarnybai, kolegoms Seime. Neabejoju, kad sukaupta patirtis bus naudinga ir ateityje“, – kalbėjo A. Kubilius.

Rūpi žmogaus teisės

Europos Taryba – 1949 metais įkurta Europos politinė organizacija, kurios pagrindinis tikslas – skatinti bendrų demokratinių principų puoselėjimą Europoje remiantis Europos žmogaus teisių konvencija ir kitais tarptautiniais dokumentais, ginti žmogaus teises, demokratijos ir teisinės valstybės principus. Europos Tarybos generalinis sekretorius renkamas penkeriems metams. Jis atsako už organizacijos veiklos strateginį planavimą, biudžeto vykdymą, Ministrų komiteto sprendimų įgyvendinimą, vadovauja kasdieniam organizacijos ir sekretoriato darbui.

Šiuo metu organizacija vienija 47 Europos valstybes.