Andriaus Kubiliaus šansus vertina be iliuzijų
Eu­ro­pos Ta­ry­bos ge­ne­ra­li­nio se­kre­to­riaus pos­to sie­kian­čiam kon­ser­va­to­riui And­riui Ku­bi­liui Lie­tu­vos po­li­ti­kai lin­ki sėk­mės, ta­čiau jo ga­li­my­bes pa­siek­ti tiks­lą ver­ti­na rea­lis­tiš­kai. Pa­grin­di­niu A. Ku­bi­liaus var­žo­vu įvar­di­ja­mas bel­gas Di­dier Reyn­der­sas, ku­riam pos­to siek­ti esą pa­de­da ne tik agi­ta­ci­nė kam­pa­ni­ja, bet ir fi­nan­si­nė vals­ty­bės par­ama.

Seimo nariui, buvusiam Vyriausybės vadovui konservatoriui Andriui Kubiliui pastarosios savaitės – įtemptas metas. Į Europos Tarybos generalinio sekretoriaus postą pretenduojantis parlamentaras, siekdamas užsitikrinti organizacijai priklausančių šalių paramą rinkimuose, aplankė daugybę sostinių, dalyvavo įvairiausiuose susitikimuose ir diskusijose. Šiandien su kitais trimis kandidatais į generalinius sekretorius Strasbūre Lietuvos atstovas prisistavo Europos Tarybos Ministrų komiteto posėdyje. Po savaitės komitetas apsispręs, kurie iš keturių kandidatų bus teikiami Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai, kuri ir išrinks generalinį sekretorių. Balsavimas Parlamentinėje Asamblėjoje numatytas birželio pabaigoje. Su A. Kubiliumi dėl šio posto konkuruoja Belgijos užsienio reikalų ministras Didier Reyndersas, buvusi Graikijos užsienio reikalų ministrė Dora Bakoyannis ir Kroatijos užsienio reikalų ministrė Marija Pejčinovič Burič.

Kelti A. Kubiliaus kandidatūrą į Europos Tarybos generalinio sekretoriaus pareigas Lietuvos Vyriausybė nusprendė pernai gruodžio pabaigoje. Šiuo metu organizacija vienija 47 Europos valstybes.

Laukia rimtas iššūkis

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) narys, buvęs užsienio reikalų ministras konservatorius Audronius Ažubalis mano, kad dagiau aiškumo apie A. Kubiliaus perspektyvas gali atsirasti po Europos Tarybos Ministrų komiteto pasirinkimo. „Jei bus atrinkti du kandidatai ir tarp jų A. Kubilius, tuomet jo šansai dideli. Bet jei liks visi keturi kandidatai, tai bus signalas, kad balsus siekiama išblaškyti, sudrumsti rinkimų vakdenį. Nes tuomet gerokai lengviau manipuliuoti kalbantis su įvairiomis valstybėmis“, – LŽ sakė A. Ažubalis. Jo požiūriu, varžytuvėse dėl generalinio sekretoriaus kėdės stprių kandidatų, išskyrus mūsų atstovą, iš viso nėra. „Žinoma, tam tikrą realų svorį turi Belgijos užsienio reikalų ministras. Jį priskirčiau prie nuosaikių politikų, kaip ir Belgijos poziciją daugeliu atžvilgiu. Tokiu atveju kai kam tai gali atrodyti viliojanti kandidatūra“, – svastė Seimo narys. Pasak jo, Europos tarybos generalinio sekretoriaus postas pirmiausia svarbus formuoti viešajai nuomonei.

Seimo vicepirmininko, Europos reikalų komiteto vadovo socialdarbiečio Gedimino Kirkilo nuomone, A. Kubiliaus galimybės yra neblogos. „Tikiuosi, jis bus tarp tų, kuriuos Ministrų komitetas siūlys Parlamentinei Asambėjai. Iš visų kandidatų A. Kubilius yra ėjęs aukščiausias pareigas, o tai jau didelis pliusas“, – LŽ sakė politikas. Tačiau, pasak jo, balsuojant gali nutikti netikėčiausių dalykų. „A. Kubilius – Europos liaudies partijos siūlymas, keista, kad joje šiuo klausimu nėra vieningumo – buvo siūloma keletas kandidatų. Todėl prognozuoti gana sudėtinga“, – pripažino G. Kirkilas. Jis taip pat mano, kad didžiausias A. Kubiliaus konkurentas gali būti Belgijos atstovas.

Būtina saviškių parama

Europarlamentaro liberalo Petro Auštrevičiaus požiūriu, gerai jau vien tai, kad Lietuvos atstovas varžosi dėl tokio reikšmingo posto. „Tokio lygmens varžytuvėse mes apskritai nesame dalyvavę. Tai rodo, kad augame kaip valstybė, turime patyrusių politikų, galinčių pretenduoti į aukštus postus“, – LŽ sakė jis. Pasak P. Auštrevičiaus, sumanus ir kantrus A. Kubiliaus „drąsiai galėtų“ tapti Europos Tarybos generaliniu sekretoriumi ir būti geru tarpininku sprendžiant didžiules šios organizacijos problemas bei dilemas . „Tačiau jis turi vieną labai rimtą konkurentą – Belgijos užsienio reikalų ministrą. Belgai, mano žiniomis, deda labai daug pastangų, kad jis būtų išrinktas, net sumokėjo vienkartinę papildomą įmoką į Europos Tarybos biudžetą. Taip jie tarsi signalizuoja siūlantys ne tik kandidatą, bet kartu ir pasirengimą sušelpti šiuo metu sunkiai besiverčianti Europos Tarybą“, – teigė europarlamentaras. Tai, pasak jo, rodo, kad veikiama ne tik politinės agitacijos, bet ir finansinėmis priemonėmis. Be to, P. Auštrevičiaus žiniomis, „nenorėdama, kad D. Reyndersas liktų Briuselyje, Belgija kaip tik ieško jam kitos vietos“. „Manau, belgai darys viską, kas sutelktų Vakarų ir Pietų Europą. Žinanant jų politinę ir finansinę galią, D. Reyndersas labai rimtas A. Kubiliaus iššūkis“, – mano europarlamentaras. Jis sakė negirdėjęs apie kažkokią rimtesnę Lietuvos valdžios paramą mūsų kandidatui. „Gerai, kad A. Kubilius gali naudotis kai kurių valstybės institucijų parama, tačiau šito gali būti per maža. Labai tikiuosi, kad valstybės aukščiausi vadovai dalyvauja kampanijoje už A. Kubilių. Tikiuosi, kad aukščiausiu lygmeniu vyksta telefoniai pokalbiai, rašomi laiškai. Labai nenorėčiau tikėti, kad A. Kubilius mūšio lauke paliktas vienas“, – teigė P. Auštrevičius.

Seimo URK nario, Mišriai grupei priklausančio Manto Adomėno nuomone, A. Kubiliaus šansai laimėti ar pralaimėti yra lygūs. „Jei jis būtų vienas iš dviejų, tuomet būtų realių galimybių užimti vieną svarbiausių postų toje demokratinėje Europos tvarkos ekosistemoje, kokį lietuviui kada yra tekę gauti. Norėtųsi, kad įveikus pirmą slenkstį, valstybės institucijų parama mūsų kandidatui nemažėtų“, – sakė politikas. Kita vertus, jei paaiškėtų, kad pirmo testo įveikti nepavyko, M. Adomėno akimis, „turėtume sau užsiduoti labai rimtų klausimų apie pralaimėjimo priežastis, sąjungininkus, nepadarytus darbus“. „Nes ateityje kova dėl tokių postų nebus lengvesnė“, – pridūrė Seimo narys.

Ministerija parašė laišką

Lietuvos užsienio reikalų ministerija laiške Europos Tarybai rašo, kad A. Kubilius turi „reikšmingos patirties, strateginę politinę viziją ir daugiadimensinį supratimą apie tarptautinius reikalus“. „Per savo politinę karjerą ponas Andrius Kubilius parodė tvirtą įsipareigojimą išlaikyti aukščiausius integralumo ir demokratijos standartus bei pagarbą Europos Tarybos idealams ir bendroms vertybėms“, – teigiama ministro Lino Linkevičiaus pasirašytame laiške.

Europos Taryba – 1949 metais įkurta Europos politinė organizacija, kurios pagrindinis tikslas – skatinti bendrų demokratinių principų puoselėjimą Europoje remiantis Europos žmogaus teisių konvencija ir kitais tarptautiniais dokumentais, ginti žmogaus teises, demokratijos ir teisinės valstybės principus. Jos būstinė įsikūrusi Strasbūre. Europos Tarybos generalinis sekretorius renkamas penkeriems metams. Jis atsako už organizacijos veiklos strateginį planavimą, biudžeto vykdymą, Ministrų komiteto sprendimų įgyvendinimą, vadovauja kasdieniam organizacijos ir sekretoriato darbui. Kiekvienais metais Ministrų komitetas tvirtina Tarpvyriausybinę veiklos programą, kurią parengia generalinis sekretorius, remdamasis organizacijos veiklos prioritetais. Generalinis sekretorius atsako už šios programos įgyvendinimą.