A. Antanaitis: „Valstybinė lietuvių kalba neturėtų turėti jokios konkurencijos“
Kiek dau­giau nei me­tus Vals­ty­bi­nei lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­jai (VLKK) va­do­vau­jan­tis Aud­rys An­ta­nai­tis įsi­ti­ki­nęs, kad bū­ti­na kuo grei­čiau par­eng­ti vals­ty­bi­nės lie­tu­vių kal­bos stra­te­gi­ją, ku­ri ir tap­tų pa­ti­ki­mu sky­du mū­sų vie­nin­te­lei vals­ty­bi­nei kalbai

Kaip jums atrodo, kas lėmė, kad, pavyzdžiui, Vilniaus Gedimino prospekte jau likusios vos kelios iškabos su lietuviškais įmonių, įstaigų ar restoranų pavadinimais?

Nėra ko slėpti – pastaraisiais metais kai kurios lietuvių kalbos vartojimo sritys sumažėjo. Vis labiau siekiama, kad būtų įteisinta antroji valstybinė kalba.

Nenorėčiau dabar minėti politikų pavardžių, kurie mano, kad jau laikas Lietuvoje turėti antrą valstybinę kalbą. Viena iš partijų šį klausimą netgi yra svarsčiusi savo partiniuose susirinkimuose.

Bet valstybinė lietuvių kalba neturėtų turėti jokios konkurencijos. Kažin ar ilgiau nei dvidešimt metų lietuvių kalba atlaikytų anglų kalbos, kaip antrosios valstybinės kalbos, spaudimą?

Ne tik iškabos anglų kalba arba reikalavimai įvesti antrą valstybinę kalbą siaurina lietuvių kalbos vartojimo plotus. Būtų galima minėti ir mokslo publikacijų kalbą, bendravimą tarp verslo subjektų, prekių, ypač vaistų, aprašus ir pan.

VLKK yra numačiusi parengti ilgalaikę lietuvių kalbos strategiją. Kokios bus pagrindinės jos ašys?

Šis dokumentas – iš tikrųjų esminis. Nors daugelis šalių tokią strategiją turi, Lietuva iki šiol jos neturėjo. Esame tik turėję penkmečio lietuvių kalbos gaires.

Nesame niekada svarstę, kokia mūsų valstybinė kalba turėtų būti ateityje. Nesame suformulavę tam reikalingų principų.

Lietuvių kalbos strategija, kuri galiotų bent penkiolika metų, turėtų remtis išsamiais tyrimais.

Strategija turėtų atsiremti į viziją, kokią lietuvių valstybinę kalbą norėtumėm matyti po dvidešimties ar trisdešimties metų. Strategijoje taip pat, išplečiant galiojantį Konstitucijos straipsnį, reikėtų nurodyti, kad lietuvių kalba yra vienintelė valstybinė kalba Lietuvoje.

Kurdami strategiją, privalėtumėm apsispręsti, ar, pavyzdžiui, sieksime, kad lietuvių kalba liktų informacinio pasaulio dalimi? Tarkim, ar mums ateityje reikėtų lietuviškos kompiuterių klaviatūros?

Kokios galimybės rastis daugiau interneto srities (domeno) vardams lietuviškais rašmenimis, kad tardami juos mažiau švepluotumėm?

Neseniai bendravau su specialistais, kurie išmano šią sritį. Tarėmės, kaip VLKK galėtų prisidėti prie interneto erdvės lietuvinimo. Tikiuosi, kad bendros veiklos rezultatų ilgai laukti nereikės. Žinoma, gaila, kad iš visų Lietuvos savivaldybių, kurių pavadinimuose yra „lietuviškos“ raidės, tik Molėtų rajono savivaldybė savo domeną rašo lietuviškai.

Tačiau galima pasidžiaugti, kad šiemet jau šeštą kartą vyko gražiausio domeno vardo rinkimai. Kadangi 2019-ieji paskelbti Vietovardžių metais, gražiausiu interneto srities vardu išrinktas svetainės Užventis.lt vardas.

Ar strategijoje bus skirta vietos problemoms, atsiradusioms padidėjus lietuvių emigracijai? Juk nemažai lietuvių sugrįžta į Tėvynę su vaikais, kurie užsienio šalyse mokėsi tikrai ne lietuvių kalba.

Žinoma. Laikas ir gyvenimo aktualijos diktuoja, kad privalome apsispręsti, kaip ateityje mokysimės lietuvių kalbos, kaip jos mokysis emigrantų vaikai Lietuvoje ir išeivijoje.

Pagaliau privalu priimti sprendimus, kad lietuvių kalba būtų pasirengusi priimti ir globalizacijos iššūkius, nes ir dabar, ir ateityje į Lietuvą atvažiuos nemažai darbo ieškančių žmonių iš užsienio.

Neįmanoma bus apeiti klausimų, kokios lietuvių kalbos ribos? Kiek galima nusileisti, o kokių ribų peržengti neįmanoma?

Kada lietuvių kalbos strategija galėtų būti parengta?

Tikėčiausi, kad dar šios kadencijos VLKK ją sugebės parengti. Tai būtų istorinis žingsnis, kuris leistų pereiti prie kokybiškai naujos valstybinės kalbos politikos. Taip pat ėmėmės ir kalbos prestižo programos.

Jau pradėta ruoštis rengti praktinę bendrinės lietuvių kalbos gramatiką, kuri padės aiškiai nustatyti valstybinės kalbos taisyklingumo reikalavimus. Viliamės, kad ji bus baigta per dvejus metus.

Beje, kalbos taisyklingumo valstybiniu lygiu buvo pareikalauta prieš šimtą metų, kada Švietimo ministerija rekomendavo įstaigose ir mokyklose laikytis 1919 m. Vilniuje išleistos Petro Kriaušaičio ir Rygiškių Jono (Jono Jablonskio) „Lietuvių kalbos gramatikos“ nustatytų taisyklių. Naujoji praktinė bendrinės kalbos gramatika taisyklingumo sąvoką bei reikalavimus sušiuolaikins.