2021-uosius siūlo paskelbti žymios archeologės, antropologės Marijos Gimbutienės metais.
Ati­tin­ka­mą Sei­mo nu­ta­ri­mo pro­jek­tą Kul­tū­ros ko­mi­te­tas tei­kia, nes 2021 me­tų sau­sio 23 die­ną su­kan­ka 100 me­tų, kai gi­mė M. Gim­bu­tie­nė.

Anot komiteto, paskelbus jos vardo metus būtų įvertinta ši išskirtinė asmenybė, jos darbų įtaka Lietuvos archeologijai, antropologijai, archeomitologijai – naujai mokslo šakai, sujungusiai archeologiją, lingvistiką, etnologiją ir religijotyrą.

Pagal nutarimo projektą, Vyriausybė turėtų parengti M. Gimbutienės metų programą, ją patvirtinti ir koordinuoti jos įgyvendinimą, numatyti lėšų jai įgyvendinti.

M. Gimbutienė – viena žymiausių lietuvių mokslininkių, Kalifornijos universitete, JAV, įvedusi lietuvių kalbos, baltų kalbų ir kultūrų, baltų ir slavų mitologijos kursus, universiteto Kultūros muziejuje įsteigusi lietuvių liaudies meno skyrių.

M. Gimbutienė gimė 1921 metais Vilniuje, studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Humanitariniame fakultete, 1942 metais Vilniaus universitete baigė archeologijos studijas. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui ji pasitraukė į Vakarus, 1946 metais Vokietijoje, Tubingeno universitete, apgynė filosofijos mokslų daktaro disertaciją. Persikėlusi į JAV M. Gimbutienė 1950–1963 metais dirbo Harvardo, nuo 1963 metų – Kalifornijos universitete, čia 1964 metais jai suteiktas profesoriaus pedagoginis vardas.

Profesorė vadovavo archeologinių paminklų tyrinėjimams Bosnijoje, Makedonijoje, Graikijoje, Italijoje, bendradarbiavo įvairiuose archeologijos leidiniuose, enciklopedijose. Svarbiausia jos tyrimų sritis – postpaleolitinė Europa. Mokslininkė nagrinėjo senosios Europos (nuo 7000 iki 2500 pr. Kr.) visuomenės struktūrą, raidą, religiją, raštą, aprašė žemdirbių visuomenę, kurioje matrilinijinę bendruomenę ilgainiui pakeitė patrilinijinė, religiją laikė moters-deivės religija, iškėlė hipotezę apie senovės Europos ir Eurazijos stepių kultūrų susiliejimą. Iš viso ji yra parašiusi 23 knygas.

M. Gimbutienė mirė 1994 metais Los Andžele, JAV, perlaidota Kaune, Petrašiūnų kapinėse.