„Valstiečiams“ prognozuojamos nelengvos dienos
Sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų rin­ki­mai ta­po ne­sėk­me val­dan­tie­siems „vals­tie­čiams“, ta­čiau į po­li­ti­nę are­ną su­grą­ži­no so­cial­de­mo­kra­tus ir kon­ser­va­to­rius. To­kius bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tus lė­mė stip­rė­jan­tis ne­pa­si­ten­ki­ni­mas val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos vyk­do­ma po­li­ti­ka.

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Algio Krupavičiaus teigimu, šie savivaldybių tarybų rinkimai buvo paženklinti visuomeninių komitetų pergalės ženklu. Kita vertus, antrojo turo rezultatai rodo, kad į politinę areną pavyko sugrįžti dviem didžiosioms partijoms – socialdemokratams (LSDP) ir konservatoriams (TS-LKD).

„Šios partijos pasiekė tam tikrą mini revanšą“, – LŽ portalui sakė politologas. Tuo metu valdantiesiems „valstiečiams“ (LVŽS), anot jo, rinkimai aiškiai nenusisekė.

Dar blogiau, kad po šių rinkimų, kai Klaipėdos rajone meru buvo išrinktas LVŽS frakcijos narys Bronius Markauskas, valdančioji koalicija Seime prarado daugumą, dabar formaliai ji turi 69 mandatus.

„Matant, kokius administracinius ir agitacinius resursus paskutinėmis kampanijos savaitėmis naudojo LVŽS, rezultatas, švelniai tariant, nepatenkinamas. Didžiausia „valstiečių“ nesėkmė – Ignalina, kuri iki šiol buvo tam tikras jų simbolis. Nuo nepriklausomybės pradžios jokia kita partija čia nebuvo įveikusi „valstiečių“. Ignalinos praradimas rodo, kad rinkėjų nuotaikos gerokai pasikeitė“, – sakė A. Krupavičius.

Algis Krupavičius.

Dar blogiau, kad po šių rinkimų, kai Klaipėdos rajone meru buvo išrinktas LVŽS frakcijos narys Bronius Markauskas, valdančioji koalicija Seime prarado daugumą, dabar formaliai ji turi 69 mandatus. Dėl šios priežasties, prognozavo politologas, gali atsirasti „įtampų centrinės valdžios lygmenyje“.

Eksperto požiūriu, priežastys, lėmusios tokius savivaldybių tarybų rinkimų rezultatus, yra kelios.

„Pirmiausia, vis dar tebesitęsianti partijų krizė. Visuomeninių komitetų suklestėjimas kaip tik ir buvo reakcija į nepasitenkinimą partijomis. LSDP ir TS-LKD savotiškas atgijimas sietinas su valdančiosios koalicijos vykdoma politika. Savivaldos rinkimai – reakcija į tai, kas vyksta nacionalinėje politikoje“, – aiškino A. Krupavičius.

Jo požiūriu, pagal šiuos rezultatus galima prognozuoti ir prezidento rinkimų tendencijas.

„Akivaizdu, kad pakankamai daug rinkėjų paramos gali tikėtis Ingrida Šimonytė, nes TS-LKD elektoratas yra pakankamai aktyvus ir pakankamai didelis.

„Sauliui Skverneliui būsimų rinkimų tendencijos nepalankios. Akivaizdu, kad perspektyvų patekti į antrąjį prezidento rinkimų turą jis neturi.“

Gitanas Nausėda telkia labai skirtingų politinių srovių šalininkus, todėl, matyt, ir jis gali būti stiprus. Socialdemokrato Vytenio Povilo Andriukaičio perspektyvos neaiškios – partijos elektoratas gana gausus, tačiau jį reikia prikalbinti ateiti balsuoti.

O premjerui Sauliui Skverneliui būsimų rinkimų tendencijos nepalankios. Akivaizdu, kad perspektyvų patekti į antrąjį prezidento rinkimų turą jis neturi“, – mano A. Krupavičius.