Trys scenarijai
Šios sa­vai­tės pra­džio­je vie­no por­ta­lo žur­na­lis­tas pa­pra­šė pa­svars­ty­ti, kaip klos­ty­tų­si po­li­ti­nis pro­ce­sas, jei pre­zi­den­to rin­ki­mus lai­mė­tų Sau­lius Skver­ne­lis. Žur­na­lis­tą do­mi­no įžval­gos, kas ei­tų mi­nis­tro pir­mi­nin­ko par­ei­gas, ir jis pats pa­mi­nė­jo dvi pa­var­des – eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nis­tro Vir­gi­ni­jaus Sin­ke­vi­čiaus bei su­si­sie­ki­mo mi­nis­tro Ro­ko Ma­siu­lio.

Tuo metu, kai mes kalbėjomės, susisiekimo ministras iš pareigų dar nebuvo atleidęs Klaipėdos uosto direktoriaus Arvydo Vaitkaus, todėl dar buvo galima svarstyti R. Masiulio kandidatūrą į premjero postą. Dabar toks variantas tikrai neatrodo įmanomas, nes „valstiečiai“ laiko A. Vaitkų savo žmogumi, kurį nuskriaudė ministras, laikomas ne „valstiečių“, bet prezidentės Dalios Grybauskaitės žmogumi.

Regis, kol kas „valstiečiai“ nesiims jokių veiksmų prieš aukštus reitingus turintį susisiekimo ministrą, tačiau po prezidento rinkimų, kai ministrų kabinetas turės grąžinti įgaliojimus, kitoje Vyriausybėje, palaimintoje jau naujojo šalies vadovo, R. Masiulio galime ir nepamatyti. Nebent naujasis prezidentas bus suinteresuotas šį gerą vadybininką tame poste išlaikyti.

Tačiau žurnalisto klausimas mane paskatino plačiau pasvarstyti, kaip prezidento rinkimų rezultatai paveiktų valdančiosios koalicijos elgesį. Įžvelgiu tris galimus variantus: pirma, S. Skvernelis tampa prezidentu, antra, jis patenka į antrąjį rinkimų turą ir pralaimi, trečia, S. Skvernelis nepatenka į antrąjį rinkimų turą.

Pirmuoju atveju kyla klausimas, kuris lydi „valstiečius“ nuo jų pergalingo atėjimo į Seimą 2016 metais. Kas galėtų būti Vyriausybės vadovu? Apsiskelbę „profesionalų“ Vyriausybe, „valstiečiai“ jau seniai parodė, kad neturi žmonių, tinkamų į tą ar kitą valstybinį postą. Atidžiai pažvelkime į „valstiečių“ frakciją Seime – ar daug matome kandidatų dirbti premjeru? Matau tik vieną – jauną ekonomikos ir inovacijų ministrą V. Sinkevičių.

Ar ne keista matyti aukštus „valstiečių“ partijos reitingus ir ypač žemus jų nepakeičiamo lyderio reitingus?

Atkreipčiau dėmesį į dar vieną dalyką, jei prezidentu taptų S. Skvernelis. Ar ne keista matyti aukštus „valstiečių“ partijos reitingus ir ypač žemus jų nepakeičiamo lyderio reitingus? Juk jau daug mėnesių Ramūnas Karbauskis rungiasi su Valdemaru Tomaševskiu dėl nepopuliariausio politiko titulo. Žvelgiant į šią keistenybę, galimas vienas paaiškinimas – „valstiečių“ reitingus palaiko S. Skvernelio populiarumas.

Kyla klausimas – ar tapęs prezidentu S. Skvernelis toliau padėtų „valstiečių“ populiarumui? Veikiausiai būtų kitaip – jis didintų atsitraukimą nuo „valstiečių“, ir ne tik todėl, kad to reikalauja mūsų Konstitucija, bet ir dėl to, kad jam politiškai labiau vertėtų būti virš partijų kovos iškilusiu arbitru. Tuo labiau kad „valstiečiai“ kaip vieno lyderio partija, mano manymu, neturi tolimos ateities. Tačiau ir artimiausiu laikotarpiu būtų įdomu stebėti, kaip keistųsi „valstiečių“ populiarumas be S. Skvernelio.

Antrasis scenarijus – S. Skvernelis patenka į antrąjį rinkimų turą ir jame pralaimi – nėra blogas šiam politikui, nes tik du kandidatai gali poliarizuoti elektoratą ir sutelkti kiekvieno kandidato rinkėjus. Kuo mažesniu skirtumu būtų pralaimėta, tuo didesnis populiarumas liktų ateičiai – balsavusieji už pralaimėjusį jo gailėtų ir taip didintų jo politinį kapitalą.

Taigi peršasi išvada, kad per plauką pralaimėjęs prezidento rinkimus S. Skvernelis būtų labai naudingas „valstiečiams“ kitų metų Seimo rinkimuose. Prisiminkime, kad per plauką pralaimėjęs prezidento rinkimus Artūras Paulauskas sukaupė politinį kapitalą, kurio užteko beveik 10 metų veikti didžiojoje politikoje. Turiu galvoje laikotarpį, kol veikė jo vadovaujama Naujoji sąjunga, 2008 metais jau nepatekusi į Seimą ir vėliau pasiprašiusi į Darbo partijos glėbį.

Trečiasis scenarijus – S. Skvernelis nepatenka į antrąjį rinkimų turą – prasčiausias šiam politikui, turintis ir dar blogesnę versiją. Bloga versija – užimta trečioji vieta, blogesnė – ketvirtoji vieta. Blogesnis scenarijus visiškai įmanomas, nes puikiai žinome, kad rinkimų rezultatai dažniausiai neatitinka sociologinių apklausų prieš rinkimus rezultatų. Juolab viešojoje erdvėje matyti jau keli sociologų spėjimai, kad, pavyzdžiui, Arvydas Juozaitis rinkimuose gali pasirodyti daug geriau, nei rodo dabartinės apklausos.

Dabar norėčiau leistis į fantazijas, kurios, mano manymu, nėra neįmanomos. Jų išeities taškas – teiginys, kad žaidėjas yra R. Karbauskis, o S. Skvernelis tėra šachmatų figūra, kurią žaidėjas kol kas sėkmingai naudoja. Keliu klausimą – ar nepatekęs į antrąjį prezidento rinkimų turą S. Skvernelis bus reikalingas R. Karbauskiui, jau galvojančiam apie kitus Seimo rinkimus? Pralaimėjusieji per plauką – vienas dalykas, o labiau pralaimėjusieji – visai kitas. Ketvirtoji vieta tikrai pakirstų S. Skvernelio populiarumą, nes publika mėgsta nugalėtojus.

Juk jau ir dabar aišku, kad S. Skvernelis be R. Karbauskio paramos būtų paprastas Seimo narys, į kurį būtų kreipiama mažai dėmesio. Dabar S. Skvernelis dėl savo populiarumo labai reikalingas R. Karbauskiui. Populiarumui pradėjus kristi, „valstiečių“ lyderis imtų ieškoti kito vairuotojo, kuriam toliau vadovautų iš užpakalinės sėdynės.

S. Skvernelio laimė, kad „valstiečiai“ neturi kitų populiarių politikų. Gal todėl jis 2016 metais nepriėmė socialdemokratų kvietimo eiti į rinkimus su jų sąrašu – toje kompanijoje jis būtų buvęs ne pats ryškiausias, o tik vienas ryškesnių. Dabar tarp „valstiečių“ S. Skvernelis yra svarbiausias, ant jo pečių laikosi ir šios politinės jėgos populiarumas. Tačiau dalyvaudamas prezidento rinkimuose jis nemažai rizikuoja kaip politikas.

S. Skvernelis dabar gyvena labai įdomų gyvenimo etapą. Jam atsivėrė platus galimybių laukas, kuriame ryškiausia galimybė – tapti šalies prezidentu. Tačiau esama ir daug kitokių galimybių, tarp kurių yra ir tokia – 2024 metais nepatekti į Seimą ir tenkintis privačios saugos tarnybos direktoriaus pavaduotojo postu.

Vytautas Dumbliauskas yra Mykolo Romerio universiteto docentas