Rinkimai Ukrainoje – aistringas politinis šou
Nors pir­ma­sis Ukrai­nos pre­zi­den­to rin­ki­mų tu­ras jau pra­ėjo, o se­kan­tis tik po ke­lių sa­vai­čių – ais­trų dėl šių rin­ki­mų ky­la ne­ma­žai. Bū­ti­na pa­mi­nė­ti, jog šios ais­tros ver­da ne tik pa­čio­je Ukrai­no­je, bet ir už jos ri­bų. Pa­vyz­džiui, itin ak­ty­viais mi­nė­tais rin­ki­mais do­mi­si Ru­si­ja ir vi­sas jos pro­pa­gan­dos apa­ra­tas.

Bendrą aistrų lygį sąlygoja keli esminiai dalykai. Pirmiausiai, tam tikra politinė nežinomybė. Akivaizdu, jog priešrinkiminės kovos favoritu tapo komikas Volodymyras Zelenskis. Petro Porošenka šalininkai bando pavaizduoti galimą Zelenskio pergalę kaip katastrofą. Tam pateikiami įvairūs argumentai – pradedant tuo, jog V. Zelenskis neturi patirties politikoje ir baigiant įtarimais, jog jį valdo Donecko oligarchai, ar net Kremlius.

Nerimą, vyraujantį prieš antrą turą, galima suprasti. Ukraina jau penkis metus kaip yra įtraukta į nepaskelbtą karą Donbaso regione. Su tuo yra susiję ir nemažai rimtų grėsmių. Situacija Rytų Ukrainoje bet kurio momento gali įkaisti. Čia verta prisiminti Rusijos provokaciją Kerčės įlankoje praeitų metų pabaigoje. Be to, konflikto zonoje Donbase ir toliau žūsta žmonės.

Ne faktas, jog inteligentiška dabartinio prezidento maniera sulauks daugiau simpatijų negu V. Zelenskio komunikacinis įžūlumas.

Kita vertus, tiek ilgai besitęsiantis konfliktas tampa rutina ir net tam tikra „norma“. Žmonės – tie, kurie nėra fronto linijoje – iš esmės nenori daugiau apie jį girdėti (yra pavargę nuo kalbų apie karą), todėl šios temos eskalavimas politinėje retorikoje tampa neefektyvus, kartais net gali iššaukti susierzinimą.

P. Porošenkos perrinkimą bandoma pavaizduoti kaip garantiją, jog Ukraina nepasiduos, kad ji tęs kovą ir nenusileis Rusijai, kuri prieš penkis metus aneksavo Krymo pusiasalį ir pakurstė separatistines nuotaikas Donbaso regione, o vėliau eskalavo ir patį konfliktą. Tačiau pirmo turo rezultatai pademonstravo, jog dabartinis prezidentas neturi stipraus palaikymo. Manoma, kad P. Porošenkai nepavyko atsikratyti oligarcho, kurio interesas yra pasipelnyti, įvaizdžio. Žmonės yra nepatenkinti tuo, jog Ukrainoje stringa būtinos reformos, nepavyksta pažaboti korupcijos ir pan. Todėl bent iš dalies balsavimas už naują veidą politikoje, t. y. – V. Zelenskį, yra protesto nuotaikomis paremtas balsavimas.

Priešrinkiminėje kovoje galima matyti ir naudojamas manipuliacijų technologijas. Šiuo atveju įdomesnis yra būtent V. Zelenskio atvejis. Galima priminti, jog šis žmogus, išgarsėjęs kaip humoristas, yra vaidinęs prezidentą Ukrainoje populiarių vaidybinių filmų „Tautos tarnas“ cikle. Dabar jis rimtai pretenduoja užimti šį postą realybėje. Savotiškai pildosi prancūzų filosofo Jeano Baudrillardo fantazijos, kai pirmą yra kuriamas modelis (simuliakras), o vėliau pagal tą modelį konstruojama realybė.

Tačiau dabartinę situaciją galima paaiškinti ir paprasčiau. Populiarūs pramogų verslo atstovai ne taip ir retai išbando savo jėgas politikoje. Pasaulyje galima atrasti nemažai tokių pavyzdžių. Vėlgi, Lietuvoje mes irgi turėjome Tautos prisikėlimo partiją, sudarytą iš šou verslo atstovų. Galima priminti, kad ji netgi pasiekė neblogą rezultatą rinkimuose į Seimą, tačiau tuo viskas ir baigėsi. Neturėdama nei aiškios ideologijos, nei vizijos šį partija tiesiog išnyko iš politinio horizonto.

Ukrainoje šou elementai yra įpinami ir į politinę komunikaciją. Pavyzdžiui, V. Zelenskis buvo išplatinęs profesionaliai nufilmuota vaizdo įrašą, kuriame mėtė iššūkį P. Poreošenkai ir pakvietė jį į debatus olimpiniame stadione Kijeve. P. Porošenka į tai atsakė savo vaizdo įrašu, kur iššūkį priėmė. Įdomu yra analizuoti šiuose įrašuose demonstruojamą kandidatų retoriką. V. Zelenskio komunikacija buvo iš dalies chuliganiška, iššaukianti, demonstruojanti pašaipą savo politinio oponento atžvilgiu. P. Poreošenkos atsakas buvo labiau inteligentiškas, su lengva ironija. Vaizdo įraše V. Zelenskis daugiau kalbėjo apie save, o P. Porošenka darė akcentą Ukrainai ir politinei atsakomybei. Tačiau ne faktas, jog inteligentiška dabartinio prezidento maniera sulauks daugiau simpatijų negu V. Zelenskio komunikacinis įžūlumas.

Kremliaus propagandai šie rinkimai gali tapti savotiška lazda su dviem galais. Politiniai procesai Ukrainoje rodo, jog valdžia gali keistis.

Aišku, kad lemiama kova dėl Ukrainos prezidento posto bus karšta. Pirmiausiai tai turėtų pademonstruoti kovos informacinėje erdvėje. Galbūt tikrai sulauksim ir politinių debatų stadione bei kitų keistų reiškinių. Tačiau visoje šioje situacijoje svarbiausias yra kitas dalykas – nežiūrint į tai, kad Ukrainos politinis gyvenimas kartais primena cirką – jis yra gyvas ir tikras. Dabartinė politinė kova yra reali, o ne butaforinė, kas itin svarbu posovietinei erdvei, kur pastebima aiški demokratijos stoka.

Gal netgi ne taip ir blogai, jog į rinkimų Ukrainoje pateikimą koncentruojasi ir pagrindiniai propagandiniai Kremliaus pajėgumai. Žinoma, esminis tokio dėmesio tikslas yra išjuokti ir sumenkinti procesus, vykstančius kaimyninėje šalyje, o taip pat nukreipti Rusijos visuomenės dėmesį nuo vidinių problemų.

Tačiau Kremliaus propagandai šie rinkimai gali tapti savotiška lazda su dviem galais. Politiniai procesai Ukrainoje rodo, jog valdžia gali keistis, o pareigas einantis prezidentas neturi garantijų, jog bus perrinktas antrai kadencijai. Šie rinkimai demonstruoja, jog politinė kova nėra mitas, o piliečių balsai, kai rinkimai vyksta sąžiningai, iš tikrųjų turi svorį bei reikšmę – netgi jeigu žmonės nusprendžia išrinkti vietoje politiko humoristinio žanro atstovą. Galiausiai, tai jų teisė ir jų pasirinkimas.

Viktoras Denisenko yra politikos apžvalgininkas, socialinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto lektorius