Minint partizanų vado gimtadienį rastas jų bunkeris
Ko­vo 15-ąją mi­nint par­ti­za­nų va­do Jo­no Že­mai­čio-Vy­tau­to, oku­pa­ci­jos me­tais vyk­džiu­sio ša­lies pre­zi­den­to par­ei­gas, 110-ąsias gi­mi­mo me­ti­nes, ne­to­li jo va­da­vie­tės, esan­čios Šim­kai­čių gi­rio­je, ras­tas svar­bus par­ti­za­nų bun­ke­ris.

Profesorius humanitarinių mokslų daktaras Vykintas Vaitkevičius, partizaninių kovų tyrinėtojas, drauge su keliomis dešimtimis Jurbarko ir Šakių rajono moksleivių Jurbarko rajone, Šimkaičių girioje, aptiko bunkerį-žeminę, kurią nuo garsiosios prezidentinės vadavietės skiria kiek daugiau nei kilometras. Bunkeris, kurio tiksli buvimo vieta iki šiol nežinota, rastas susirinkus minėti J. Žemaičio-Vytauto 110-ųjų gimimo metinių.

Manoma, kad šame bunkeryje, ėmus jį tyrinėti, bus rasta svarbių Lietuvos laisvės kovą liudijančių dokumentų bei kitų vertingų dalykų.

Pakilo į žygį

Istorikas V. Vaitkevičius „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad ankstyvas pavasaris, kol dar nesužaliavę medžiai, yra geriausias metas ieškoti miškuose objektų, susijusių su pasipriešinimo okupacijai kova. Anot jo, tai, kad Šimkaičių girioje esama trijų bunkerių, o vienas jų – prezidentinė vadavietė, iš kurios 1951–1953 metais J. Žemaitis-Vytautas vadovavo partizaninei kovai, žinota iš partizanų paliktų dokumentų bei iš juos persekiojusių struktūrų archyvų. Be to, duomenys apie bunkerius rinkti rengiantis atkartoti buvusius partizanų vadų žygius į Radviliškio rajone esančius Minaičius, kur jie 1949 metų vasario 16-ąją pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) tarybos deklaraciją.

„Taigi namų darbai rengiantis bunkerio paieškoms buvo atlikti, reikėjo pakilti į žygį ieškoti paties bunkerio“, – pažymėjo V. Vaitkevičius.

Jis teigė, jog bunkerio ieškoti susirengę moksleiviai ėmė šukuoti mišką ir jau iš tolo pamatė nemenką įgriuvą. Priėjus arčiau įsitikinta, kad tai – žemėmis užverstas bunkeris. „Jau anksčiau rinkdamas medžiagą apie Šimkaičių girios bunkerius iš partizanų ryšininko išgirdau, kad tai būta didelio bunkerio, į kurį tilpdavo visas partizanų būrys“, – sakė V. Vaitkevičius. Jis pabrėžė, jog įgriuva rodo, kad tai būta maždaug penkių metrų ilgio ir tokio pat pločio bunkerio, vienu metu jame galėjo tilpti iki 14 kovotojų. Manoma, kad bunkeryje nakvodavo Pavidaujo būrio, vadovaujamo Petro Stankaus, partizanai.

Sėkmingos paieškos

V. Vaitkevičius atkreipė dėmesį, jog tikėtina, kad bunkeryje 1948 metų Kalėdas galėjo švęsti į partizanų vadų susitikimą Minaičiuose slapčia vykę partizanų vadai Adolfas Ramanauskas-Vanagas ir Aleksandras Grybinas-Faustas. Tai, kad jų keliai buvo susikirtę Šimkaičių girioje, yra žinoma, bet dar teks išsiaiškinti, kurioje vietoje vyko šių vadų bei jų palydovų susitikimas. Į šį klausimą turėtų atsakyti archeologiniai bunkerio tyrimai, juos bus galima atlikti gavus Kultūros paveldo departamento leidimą.

Istorikas išreiškė viltį, kad būtent šiame bunkeryje gali būti likusių Lietuvos partizanų vado J. Žemaičio-Vytauto archyvų. „Yra žinoma, kad šį bunkerį išdavė vienas buvusių kovotojų, kuris 1949 metų sausio 13 dieną prie jo atvedė priešus“, – kalbėjo V. Vaitkevičius. Jo duomenimis, bunkeris saugumiečių nebuvo susprogdintas.

Jurbarko kultūros centro Eržvilko padalinio meno vadovė Lina Lukošienė renka istorinę medžiagą apie šiame krašte vykusias partizanines kovas ir veda ekskursijas prie Šimkaičių girioje esančio partizanų generolo V. Žemaičio-Vytauto bunkerio.

„Lietuvos žinioms“ ji teigė, kad su profesoriumi V. Vaitkevičiumi buvo nutarta 110-ąsiais V. Žemaičio-Vytauto gimimo metines paminėti Šimkaičių girioje ieškant dar neatrasto bunkerio. „Džiaugiuosi, kad į šias paieškas, paskatinti pedagogų, įsitraukė apie pusšimtį Jurbarko ir Šakių rajono moksleivių. Dar džiugiau, kad jų paieškos buvo sėkmingos“, – sakė L. Lukošienė.

Skelbs idėjų konkursą

L. Lukošienė pasakojo, jog rengiantis minėti 2019-uosius, Seimo paskelbtus LLKS prezidiumo pirmininko generolo J. Žemaičio-Vytauto metais, Jurbarko valdžia parodė nemažai dėmesio ir J. Žemaičio-Vytauto asmenybei, ir su ja susijusiam bunkeriui Šimkaičių girioje. Tautodailininkas Saulius Jocius jau sukūrė medinę skulptūrą, kuri rugpjūčio 23-iąją – Juodojo kaspino dieną – bus pastatyta netoli bunkerio. „Taip pat keliama mintis aukotojų lėšomis pastatyti dvigubą akmeninį kryžių“, – teigė L. Lukošienė.

Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius pažymėjo, jog ruošiamasi skelbti idėjų konkursą, kaip lankytojams geriau pateikti Šimkaičių girios bunkerius, o drauge išsamiau supažindinti su partizanine kova. „Noriu pabrėžti, kad kuriami nuostatai, pagal kuriuos idėjų autoriai turės jas pateikti neatlygintinai. Manome, kad partizaninės kovos atminimo įamžinimas pačių idėjų autoriams bus didžiulė garbė“, – sakė jis.

Rajono vadovas kiek pasidžiaugė, jog neskubėta skelbti šio idėjų konkurso. „Tikrai džiugu ir reikšminga, kad jau atrasti du Šimkaičių girios bunkeriai, neabejoju, kad atvykstantieji norės pamatyti juos abu, tad idėjų autoriams bus privalu pateikti minčių, kaip sujungti šiuos objektus“, – kalbėjo S. Mockevičius.