#SignatarųDNR. Fizinė Vlado Mirono giminaitės trauma atgaivino NKVD kalėjime patirto smurto pėdsakus (I)
Ang­lų kal­bos dės­ty­to­ja Mil­da Mi­ro­nai­tė – Va­sa­rio 16-osios ak­to sig­na­ta­ro ku­ni­go Vla­do Mi­ro­no pusb­ro­lio Ro­mual­do Mi­ro­no anū­kė. „Lie­tu­vos ži­nioms“ ji pa­pa­sa­ko­jo jai bran­gaus žmo­gaus te­tos Ele­nos Mi­ro­nai­tės is­to­ri­ją.

Lietuvos valstybės kūrėjas kunigas Vladas Mironas (1880–1953) ganytojišką veiklą pradėjo gana anksti, o visuomeninę – nuo 1904-ųjų, po metų jau dalyvavo Didžiajame Vilniaus seime. Tad pusbroliai, LŽ pašnekovės Mildos Mironaitės manymu, susitikdavo nedažnai, gal tik per tais laikais itin mėgstamus giminės susiėjimus.

Milda Mironaitė./ Alinos Ožič nuotr.

Pusbrolių tėvų žemes Panemunio valsčiuje skyrė Vyžuonos upelis. Skyrėsi ir pačių pusbrolių interesai. Vladas Mironas ėjo svarbias bažnytines, paskui – aukštas partines, valstybines pareigas, du kartus vadovavo Ministrų kabinetui.

Romualdas iki sovietų okupacijos sėkmingai ūkininkavo. Su žmona Konstancija Stašyte-Mironiene, Vlado artimo bičiulio kunigo Juozapo Stašio seserimi, tvarkėsi savo 50 ha ūkyje.

Bendra kalba

Ministras pirmininkas kunigas Vladas Mironas (pirmas iš dešinės) viename iš susitikimų su Lietuvos žmonėmis. 1938 m. Fotografas V. Augustinas. /LNM nuotr.

Apie signatarą Mildai yra nemažai pasakojusi jos teta, senelio Romualdo dukra Elena Mironaitė. Po tėvų ji Mildai ir jos broliui Audružiui visą gyvenimą buvo brangiausias žmogus.

Apie signatarą Mildai yra nemažai pasakojusi jos teta, senelio Romualdo dukra Elena Mironaitė. Po tėvų ji Mildai ir jos broliui Audružiui visą gyvenimą buvo brangiausias žmogus.

Rokiškio gimnaziją ir lietuvių kalbą ir literatūrą Vytauto Didžiojo universitete baigusi Elena apsigyveno Vilniuje. Vėliau dirbo Lietuvos SSRS Mokslų akademijos Centrinėje bibliotekoje, katalogavo leidinius. Buvo labai išsilavinusi, veikli, mokėjo bendrauti. „Elena lengvai rasdavo kalbą ir su ministru, ir su valytoja“, – taip apie tetą atsiliepdavo vyresni Mildos artimieji.

1940–1947 metų laikotarpiu sovietai Vladą Mironą buvo įkalinę net keturis kartus. Kita Mildos teta aktorė Monika Mironaitė jai pasakojo, kaip kartą pravėrusi namų duris išvydo suvargusį išdžiūvusį senį palaikiais drabužiais. Praėjo kelios akimirkos, kol atpažino iš kalėjimo paleistą dėdę Vladą.

Elena Mironaitė.LNM nuotr.

Po antrojo sulaikymo beveik porą metų Vladas Mironas klebonavo Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje. Ją projektavo architektas Antanas Vivulskis. Nebaigta statyti šventovė 1963-iaisiais buvo uždaryta ir nugriauta, jos vietoje iškilo Statybininkų kultūros rūmai. Per tuos dvejus metus sostinėje Elena ir jos dėdė Vladas Mironas gana dažnai susitikdavo.

Mįslinga mirtis

Ketvirtasis suėmimas 1947-ųjų sausį kunigui buvo lemtingas. Sovietų Lietuvos MGB nuteisė jį 7 metams kalėjimo. Bausmę kankinys atliko vienoje žiauriausių SSRS įkalinimo įstaigų – Vladimiro centriniame kalėjime.

LNM nuotr.

Ten buvo nukankintas Nepriklausomybės Akto signataras Pranas Dovydaitis, tarp drėgnų sienų kalėjo visas lietuvių inteligentijos žiedas: prezidentas Aleksandras Stulginskis, kunigai, nepriklausomos Lietuvos ministrai.

Laisvės ryto Vladas Mironas nesulaukė, mirė 1953-iaisiais, likus metams iki bausmės termino pabaigos. Į amžinybę išėjo gana mįslingomis aplinkybėmis. Neva po insulto priepuolio, nors neatmetama ir kita priežastis – patirtas sunkus tyčinis sužalojimas.

Istorikė Vilma Bukaitė, monografijos „Nepriklausomybės Akto signataras Vladas Mironas“ (Lietuvos nacionalinis muziejus, 2015) autorė knygoje cituoja kartu su lietuviu kalėjusio anglo Franko Kelly atsiminimus:

„1953 metų pradžia. Nuvarė mus į pirtį. Vanduo buvo šaltas, akmeninės grindys drėgnos ir taip pat šaltos. Rankšluosčių neturėjome. Staiga kažkas smarkiai subildėjo: Mironas nugriuvo ant akmeninių grindų, ir kraujas tekėjo iš pamuštos galvos. Jis, matyt, paslydo ant slidžių grindų akmenų. Buvo labai išdžiūvęs ir silpnas. Jis gulėjo ir nekalbėjo, bet mačiau, kad pažino mane. Man atrodo, kad Mironas mirė per minutę ar dvi.“

Trauma atgaivino seną žaizdą

Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona (viduryje) su vyriausybės nariais Tautinės olimpiados atidaryme. Kairėje – ministras pirmininkas kunigas Vladas Mironas, dešinėje – olimpiados komiteto pirmininkas Vytautas Augustauskas. Kaunas, 1938 m. liepos 17 d. /LNM nuotr.

Iškart po Vlado Mirono ketvirtojo suėmimo kagėbistai sulaikė ir LŽ pašnekovės Mildos tetą Eleną Mironaitę. NKVD Vilniaus valdybos rūsiuose nelaimėlė praleido dvi savaites. Giminaitei ne kartą yra užsiminusi, kad grįžo įbauginta. Ko gero, patyrusi sunkų psichologinį spaudimą, prigrasinta niekam apie sulaikymą nepasakoti.

Po daugelio metų jau senyvo amžiaus Elena Mironaitė susilaužė ranką. Dėl fizinių skausmų atsinaujino ilgus metus slypėjusios kalėjime išgyventos psichinės traumos.

„Išvydusi gatvėje milicininką ar kokį kitą uniformuotą pareigūną, teta persimainydavo iš išgąsčio. Manydavo, kad ją vėl nori areštuoti. Namuose puldavo ruoštis įsivaizduojamam suėmimui: į skiautes plėšydavo popierių (tualetinio popieriaus tada nebuvo), į rankinuką dėdavosi nosines. Galima tik įsivaizduoti, ką vargšė buvo ištvėrusi per tas dvi savaites, jei šitaip susijaukė protas“, – svarstė Milda Mironaitė.

Mironų likimai

Vladas Mironas, Kaunas, apie 1937 m. Fotografas M. Smečechauskas. LNM nuotr.

Signataras kunigas Vladas Mironas gimė Kuodiškių vienkiemyje pasiturinčių ūkininkų Onos Stasiukėlytės ir Zigmanto Mirono šeimoje. Neaišku, kiek vaikų jiedu susilaukė. Žinių esama tik apie tris Vlado brolius – Antaną, Viktorą ir Juozą.

Vyriausiasis Antanas iš tėvų paveldėjo 50 ha ūkį. Vedė dailininko Petro Kalpoko seserį Oną. Vėliau ūkį perleido sūnui Vladui. Viktoro dukterys Ona ir Stefanija Kaune baigė mediciną, artėjant rusams pasitraukė į Vakarus. Galiausia abi įsitvirtino JAV. Ona šeimos nesukūrė, o Stefanijos Grybauskienės sūnus Vytenis tęsia šeimos tradiciją – yra ausų, nosies ir gerklės ligų gydytojas.

Viktoras anksti mirė. Jo sūnų Julių globoti perėmė dėdė Vladas Mironas. Lietuvą užėmus sovietams Vlado sūnėnas iškart įsitraukė į ginkluoto pasipriešinimo judėjimą Dzūkijoje, kelis kartus buvo suimtas ir nuteistas kalėti lageryje. Mirė 1945 metais, kaip manoma – nuo sumušimų.

Kitas Vlado brolis Juozas, kurį laiką vadovavęs Panemunio valsčiui, šeimos nesukūrė ir gyveno pas brolį Antaną. Šiuos brolius palietė pirmieji trėmimai. Juozas mirė pakeliui į Rešiotus, o Antanas – po pusketvirtų metų tremties Altajaus krašte. Jo sūnus Vladas, ištremtas kartu su savo šeima, tėvais ir dėde, į Lietuvą negrįžo.

Romualdas Mironas gimė Veseliškių kaime signataro Vlado Mirono dėdės Jeronimo Mirono ir Uršulės Vengelionytės šeimoje. Ši pora užaugino keturis vaikus: sūnus Romualdą ir Petrą bei dukras Elžbietą ir Apoloniją.

Romualdas paveldėjo tėvų ūkį. Su Konstancija Stašyte-Mironiene juodu užaugino penkis vaikus: Joną, Stanislovą, Danielių bei Eleną ir Bernadetą.

Petro Mirono šeimoje užaugo trys vaikai, tarp jų – garsi XX amžiaus lietuvių aktorė Monika Mironaitė. Petro vaikus likimas apsaugojo nuo represijų, o Romualdo Mirono šeima patyrė tremtinių dalią.