Sausuolis. Mintys NATO narystės proga
Pa­kal­bė­ki­me apie NA­TO. Mus ir NA­TO. Nors pa­ti for­mu­luo­tė nė­ra tei­siš­kai tiks­li. Mes ir esa­me NA­TO. Jau 15 me­tų.

Ne taip ir seniai lietuviškus internetus (ir ne tik juos) apskriejo džiugi žinia: dėl finansinių ir/arba techninių priežasčių rusai, savo ateities pasididžiavimui, tankui T-14 „Armata“ nemato perspektyvų. Bent artimiausiu laikotarpiu. Bent kol pagerės finansinė padėtis ir/arba bus pašalinti tam tikri konstrukciniai ir techniniai tanko defektai.

Tai tarsi suteikė naują kvėpavimą niekuo nepamatuotai euforijai, kuri greitai pasklido tuose pačiuose „internetuose“ – „galės jie ir toliau naudoti savo supuvusius T-72 ir kitus, kurie genda, dega, sprogsta“. Labiau praprusę antrino, kad „automatinis sviedinių padavimo mechanizmas pas T-72 nekartą jau bandė patį užtaisytoją sugrūsti į tanko vamzdį, įsivaizduojate?:)“.

Tarsi to būtų maža, žinios paskelbimas sutapo su informacija, kad amerikiečių įmonė „Raytheon-Lockheed Martin JV“ pasirašė sutartį su Pentagonu dėl vidutinio nuotolio prieštankinių raketų sistemų „Javelin“ gamybos ir dalis ginkluotės bus skirta būtent Lietuvai.

Rimtais veidais, klaviatūros ir sofos gynybos ekspertai (kad nekiltų nereikalingos asociacijos, nei vienas mano gerbiamas gynybos ekspertas nepasakė, kad „Armatos“ nebuvimas sąlygos neišvengiamą Rusijos pralaimėjimą ateities konflikte, kad ir kur jis bevyktų) puolė ginčytis, kuriai būtent technikai naikinti gali būti skirtos mūsų „Javelin“ sistemos ir nutarė, kad išskirtinai tik tankams ir tai ne visiems.

Prieš „ekspertų“ akis jau stovėjo rūkstančios kolonos su T-72-ais ar T-80-ais, galbūt – pro Aušros vartus vedamų belaisvių virtinės ir trofėjinės technikos paroda prie Lietuvos Respublikos Seimo.

Galima, žinoma, apsieiti ir be šaržų, bet… kitaip neišeina. Rusijos armija keičiasi, galimai nemažėjančius vagysčių ir grobstymų mastus papildo modernizuota technika tiekiama į dalinius. Gebėjimas per trumpą laiką mobilizuoti didelius kiekius karių ir technikos kelia galvos skausmą visiems NATO analitikams.

„Neįvertinti, nuvertinti priešą – pražūtinga“. Klasikinis posakis, kuris, deja, labai dažnai pastebimas viešojoje erdvėje. Galima sakyti, kad sprendimų priėmėjai, kariuomenės ekspertai ir analitikai mąsto visai kitomis kategorijomis, bet bendras fonas, informacinis triukšmas ir aplinka gali būti labai paveikūs. Ypatingai politikams, tiems biurokratinio aparato valdovams, kurie svarsto ir tvirtina biudžetą, tame tarpe ir KAM asignavimus.

Kam Lietuvai tankai, jeigu jie „dega kaip dėžės“, kam apskritai reikalingas finansavimo didinimas gynybai, jeigu Lietuva turi stebuklingus, neatremiamus tankų naikintojus – „Javelin“ sistemas.

Naujos gražios uniformos, „Javelin“ ant žemės, dar „kažkokios ten patrankos“ , NATO aviacija danguje ir galingi laivai su draugiškais vizitais Klaipėdos uoste bei prie viso to-gangrenuojanti ir „surūdijusi“ Rusijos kariuomenė, kuri „net su čečėnais susitvarkyti kaip reikiant nesugebėjo“.

Mes saugūs!

„Neįvertinti, nuvertinti priešą – pražūtinga.“ Tankų kolona, tapusi rusiško ekspansionizmo simboliu, ne vienintelis ir kartais net ne pagrindinis karo veiksmų elementas. Dideli kiekiai bepiločių orlaivių, kurių žvalgybines galimybes ir artilerijos ugnies koregavimo tikslumą nuolat patiria ukrainiečiai Donbase. Elektroninės kovos daliniai, kuriuos įdėmiai stebi NATO ekspertai, vertinantys juos kaip „rimtus pajėgumus“, sparnuotosios raketos, vis dažniau naudojamos įvairių platformų pagrindu. Aviacija ir pilotai, kurių dauguma jau praėję realius kovos veiksmus Sirijoje. Prieš visus išvardintus elementus Lietuvos ginkluotosios pajėgos neturi priešpastatyti nieko arba beveik nieko. O turėtų turėti. Todėl reikia dirbti ir baigti skleisti žalingą žinią apie „nevykėlius RF karinių pajėgų uniformomis“.

Egzistuoja ir kita medalio pusė:

Aš tai įvardinu „inertiškumo dėsniu“-nors žmogus sukurtas momentaliai reaguoti į aplinkos pasikeitimą, bet vidiniai šablonai retai keičiami taip pat greitai.

Be anksčiau minėto ir mažai argumentuoto RF pajėgumų menkinimo turime: „rusai kepurėm užmėtys...per dvi valandas“

Žinom, kad taip nėra, bet...taip patogiau-nereikalauja papildomų analizių ir įtampos smegenyse. Visada galima priminti tūkstančius tankų ir „Gruziją per 5 dienas, tik su viena armija ir perdaug nesistengiant“.

Tuomet patogu prisiminti situaciją, kurią puikiai apibūdina senos Žilvino Žvagulio dainos žodžiai: „Mus begalinę narsą priešas mato o jeigu kas užpuls apgintų NATO“.

„NATO įsipareigojusi“, „NATO nepaliks“, „NATO tvirtai nusiteikusi“... blemba... jūs įsivaizduojat Izraelį virpinant lūpytes ir nei karto nepasakant, kad „mūsų armija agresorius „išmozos“ plonu sluoksniu po Golano aukštumas (mūsų atveju – po Suvalkijos lygumas)“, o tik kalbant, kad „mūsų partneriai neišduos mūsų“, „viskas bus gerai, mes stengsimės, kad daugiau amerikiečių atvyktų...“???

Tai – galvose, tai iškastruoto tautos kovingumo pasekmė. Čia net ne apie tai, kad techniškai vertinant mūsų per mažai...čia apie tai, kad net... techniškai vertinant mes per mažai darom ir to NESIGĖDIJAM, nes „NATO turėtų mus apginti...“.

Vyraujantis motyvas – „mes priešinsimės, bet be NATO na, nelabai kas pavyks... Lietuva maža, Rusijos pajėgos labai greitai įveiks Lietuvos pasipriešinimą…“.

Ši nuostata privalo keistis.

Todėl – remkite. Nebūtinai Sausuolį. Nebūtinai Lietuvos Kariuomenę ar šaulius.

Remkite idėją ir darbus. Tada Vakarų analitikų komentaruose, politikų lūpose ir visuomenės sąmonėje pamažu ims rastis: „JEIGU Rusijos pajėgoms pavyks įveikti Lietuvos pasipriešinimą, tuomet likusios NATO pajėgos turės...“.

Su gražiu narystės NATO jubiliejumi visus!

Pagarbiai,

Sausuolis, 2015 m.

Kas kiek galite, kas kiek norite: PayPal.Me/Sausuolis

Remiate Sausuolį-remiate Lietuvos gynybos stiprinimą!