NATO svarsto atsaką Rusijai
NA­TO ge­ne­ra­li­nis se­kre­to­rius Jen­sas Stol­ten­ber­gas ket­vir­ta­die­nį par­eiš­kė, jog dar per anks­ti kal­bė­ti apie Al­jan­so at­sa­ką į Ru­si­jos spren­di­mą su­stab­dy­ti da­ly­va­vi­mą svar­bio­je Šal­to­jo ka­ro lai­kų nu­si­gink­la­vi­mo su­tar­ty­je, bet pa­ža­dė­jo, kad są­jun­gi­nin­kai ge­rai ap­gal­vos sa­vo veiks­mus.

„Kol kas per anksti kalbėti, kaip tai atsilieps NATO. Tačiau galiu pasakyti, kad mūsų atsakas bus gerai apgalvotas ir koordinuotas tarp Aljanso narių“, – pabrėžė jis per bendrą spaudos konferenciją su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda.

NATO vadovas taip pat patikino, kad Aljansas neturi planų dislokuoti Europoje naujų raketų.

„Neketiname dislokuoti Europoje naujų antžeminių raketų“, – pareiškė jis.

Jungtinės Valstijos vasario 2 dieną pareiškė, kad pradeda šešių mėnesių trukmės pasitraukimo iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutarties procesą, jeigu Rusija nesunaikins antžeminio bazavimo raketų sistemų 9M729, anot Vašingtono, pažeidžiančių šį Šaltojo karo laikų susitarimą.

Pirmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas oficialiai sustabdė Maskvos dalyvavimą šiame pakte. Pasak Kremliaus, toks sprendimas buvo priimtas „Jungtinėms Valstijoms pažeidus savo įsipareigojimus, prisiimtus pagal šią sutartį“.

INF sutartį 1987 metais pasirašė JAV prezidentas Ronaldas Reaganas (Ronaldas Reiganas) ir Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas. Ji padėjo išspręsti krizę dėl branduoliniais užtaisais apginkluotų sovietų raketų, nutaikytų į Vakarų šalių sostines. Šiuo paktu taip pat buvo uždraustos 500–5500 km nuotolio antžeminės raketos.