NATO rengia planus dėl galimos Rusijos agresijos
Sa­vo įkū­ri­mo 70-me­tį mi­nin­tis NA­TO ket­vir­ta­die­nį pa­skel­bė, jog im­asi nau­jų veiks­mų Ru­si­jos ag­re­si­jai at­sver­ti, šiuo klau­si­mu dek­la­ruo­da­mas vie­nin­gą po­zi­ci­ją, nors ki­tais klau­si­mais tarp Al­jan­so ša­lių esa­ma ne­su­ta­ri­mų.

Baigiantis dvi dienas Vašingtone trukusioms deryboms, 29 Aljanso narių užsienio reikalų ministrai paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame sako susiduriantys su „neprognozuojama ir sudėtinga saugumo situacija“, įskaitant „agresyvesnę Rusiją“.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, kad Aljansas pritarė naujoms sekimo priemonėms ir karinio jūrų laivyno pratyboms Juodojoje jūroje, siekiant paremti narystės Aljanse siekiančias Ukrainą ir Gruziją, susiduriančias su Rusijos remiamomis separatistų jėgomis.

J. Stoltenbergas paragino Rusiją grąžinti tris Ukrainos karinio laivyno laivus ir jų įgulas, sulaikytus lapkričio mėnesį netoli Krymo. Maskva šį Ukrainos pusiasalį 2014 metais aneksavo, bet tarptautinė bendrija Krymo prijungimo prie Rusijos nepripažįsta.

„Intensyviname pastangas Juodosios jūros regione“, – žurnalistams sakė J. Stoltenbergas.

JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo sakė, kad NATO narės sutiko studijuoti strategijas dėl Rusijos netradicinių kariavimo būdų. Maskva yra kaltinama kišimųsi į virtinę Vakarų valstybių rinkimų.

„Vladimiras Putinas puoselėja tamsias imperializmo svajones. Tai akivaizdu iš jo invazijų į Gruziją ir Ukrainą, jo kišimosi Sirijoje, o dabar – Venesueloje. Jis nori suskaldyti mūsų Aljansą ir susilpninti mūsų demokratinį ryžtą“, – sakė M. Pompeo.

„Rytų grėsmė“

Rusijos prezidentas V. Putinas atremia, kad NATO kelia grėsmę savo ekspansija į rytus, į buvusio sovietinio bloko valstybes, ir kaltina Jungtines Valstijas rezgant sąmokslą nušalinti Venesuelos kairiųjų lyderį Nicolas Maduro.

Rusija kritikavo planus dėl Juodosios jūros ir pareiškime NATO metinių proga išreiškė apgailestavimą, kad Aljansas „neketina atsisakyti savo politinės ir karinės konfrontacijos su Rusija“.

„Laikas sustabdyti „Rytų grėsmės“ grąžinimą. Taikos labui pasauliui reikia karinės ir politinės įtampos deeskalavimo“, – nurodė Užsienio reikalų ministerija.

J. Stoltenbergas, vieno žurnalisto paklaustas, ar NATO provokuoja Rusiją svarstydama Ukrainos ir Gruzijos narystę, atsakė, kad „didelės galios“ negali diktuoti sąlygų kitiems.

„Kai tik sutinki, jog tai provokacija prieš Rusiją, tuomet sutinki, kad Rusija turi teisę spręsti, ką kaimynės gali daryti“, – sakė jis.

Nerimas dėl Rusijos atsinaujino po dešimtmečio, kai pagrindinis NATO dėmesys buvo nukrypęs toli nuo Europos. Aljansas jau beveik 18 metų dalyvauja veiksmuose Afganistane.

M. Pompeo trumpai informavo sąjungininkus apie JAV pastangas tarpininkauti derybose su Talibanu, kad būtų užbaigtas karas, kurį išprovokavo 2001 metų rugsėjo 11-osios atakos Jungtinėse Valstijose.

Vidaus nesutarimai

Pasak jo, NATO reikia atsverti „Rusijos agresiją“, bet nepamiršti ir „kylančių grėsmių“, įskaitant Kinijos iškilimą ir Iraną.

JAV šiais dviem klausimais sulaukia mažiau paramos. Visos Vašingtono sąjungininkės NATO remia tarptautinį susitarimą dėl Irano branduolinės programos užbaigimo, iš kurio prezidentas Donaldas Trumpas pasitraukė.

M. Pompeo taip pat bandė įtikinti JAV sąjungininkes nesirinkti Kinijos telekomunikacijų milžinės „Huawei“ itin spartaus naujosios kartos mobiliojo interneto ryšio (5G) tinklams kurti ir perspėjo, kad ši kompanija kelia pavojų saugumui ir asmenų privatumui.

D. Trumpo administracija pyko ant didžiausios Europos ekonomikos Vokietijos dėl jos biudžeto planų, nesiekiančių NATO tikslo gynybai išleisti 2 proc. bendrojo vidaus produkto.

„Dabar ne laikas kartoti atsibodusius pasiteisinimus, kad mūsų piliečiai neremia išlaidų gynybai ar saugumui didinimo. Kiekviena šalis turi pareigą paaiškinti mūsų žmonėms“, – sakė M. Pompeo.

Taip pat didėjo trintis tarp Turkijos ir likusių NATO sąjungininkių, Ankarai griežtai slopinant kitokią nuomonę ir nepaisant Aljanso raginimų nepirkti raketinės gynybos sistemų iš Rusijos, nors JAV dėl to jau sustabdė Turkijos dalyvavimą naikintuvų F-35 programoje.

Tačiau šiame NATO susitikime baigėsi sena priešprieša dėl Šiaurės Makedonijos užsienio reikalų ministro dalyvavimo. Netikrumas dėl šios buvusios Jugoslavijos respublikos tvyrojo daug metų, nes Graikija prieštaravo dėl jos ankstesnio pavadinimo „Makedonija“, kuris istoriškai yra susijęs su helenine, o ne slavų civilizacija.

Graikijos kairiojo sparno premjeras Aleksis Cipras tarpininkavo susitarimui priimti šią šalį, jai persivadinus Šiaurės Makedonija. Tikimasi, kad jau šiais metais šalis taps 30-ąją NATO nare.

Graikų užsienio reikalų ministras Georgijus Katrugalas sakė, kad susitarimas gali pasiūlyti gaires konfliktų sprendimams, nes lyderiai neturi vertinti „istorijos kaip kalėjimo“.