Locked N' Loaded. Mūšiai dėl Palmyros ir pamokos Lietuvai

▶️ Operacijos rajono svarba

Senąsias civilizacijas menantis Palmyros miestas (2004 m. duomenimis, apie 50 000 gyventojų) yra strategiškai svarbus taškas Sirijoje. Infrastruktūros prasme, tai – miestas šalies centre, turintis oro uostą. Be to, per jį eina kelias iš Homso vakaruose iki Deir er Zoro rytuose, nuo Rakos šiaurėje iki Damasko pietuose.

Karine prasme – aplink Palmyrą išdėstyti gausūs ginklų ir amunicijos sandėliai, oro pajėgų bazė, oro erdvės stebėjimo įranga. Energetine prasme – apylinkėse yra dujų telkiniai, svarbūs visos šalies energetinei sistemai. Turbūt dėl šių priežasčių Palmyroje nuo 2015 m. iki 2017 m. įvyko net 5 karinės operacijos, kur ISIS (TEAM BLACK) ir Sirijos kariuomenė, jas remiančios įvairios grupuotės ir nuo 2016 m. prisijungusios Rusijos pajėgos (TEAM RED) tai užimdavo, tai prasdavo šį strategiškai svarbų tašką.

Arba Rusijos SOP planavime ne viskas gerai, arba personalo trūkumas diktuoja klaidas, arba... mintys kyla įvairios.

▶️ Operacijos

Mūšis dėl Palmyros prasidėjo 2015 m. gegužę, kai TEAM BLACK pirmą kartą užėmė miestą. Tų pačių metų liepą-rugpjūtį TEAM RED nevykusiai bandė susigrąžinti miesto kontrolę. 2016 m. kovą su Rusijos pagalba TEAM RED pagaliau išstūmė TEAM BLACK iš operacijos rajono.

Tačiau, pasinaudoję įvykiais prie Alepo ir kituose regionuose, 2016 m. gruodį TEAM BLACK vėl užėmė Palmyrą. Galų gale, 2017 m. kovą TEAM RED vėl susigrąžino operacijos rajono kontrolę, tačiau ir toliau 2017 m. vasarą buvo priversti kovoti dėl šio miesto.

▶️ Taktiniai principai

TEAM BLACK veikė protingai, išnaudodama turimus žvalgybinius duomenis, priešininko silpnybes ir bendrą situaciją kare. Pirmą kartą užimant Palmyrą TEAM BLACK pasinaudojo tuo, kad TEAM RED dalis pajėgų buvo perdislokuota į kitą provinciją. Likę daliniai buvo demoralizuoti, pasirengę atiduoti tiek, kiek TEAM BLACK paims. Antrą kartą (2016 m. gruodį) išlauktas momentas kai TEAM RED stipriausia grandis (RU) veiksmus koncentravo Alepo srityje.

TEAM BLACK smogdavo taškinius smūgius palei svarbiausius kelius (pvz., pirmos operacijos metu chek-point‘ų (patikros punktų) išvalymas kelyje Al Sukhah-Palmyra), kurie sukėlė TEAM RED pralaimėjimų grandinę. TEAM BLACK, neturėdami efektyvios oro gynybos ir didelių kovinės technikos resursų, sugebėdavo operatyviau užimti operacijos rajoną nei TEAM READ (max 2 savaitės vs max 6 savaitės), o gindamiesi – ilgiau trikdyti puolančiąsias pajėgas.

Atsitraukdami jie minavo kelius ir taip neleido oponentui laisvai manevruoti. Maža to, tokia taktika leido jiems eliminuoti TEAM RED VIP – prie Palmyros eliminuotas gen. maj. P.Miliukinas (ISU sprogimas). Tuo pačiu, TEAM BLACK sugebėjo ir po pralaimėjimų išsaugoti pajėgumus operacijos rajone, perdislokuoti juos iš kitų rajonų, taip neleisti TEAM RED (nepaisant pranašumo ugnies galia, manevru ir stebėjimo priemonėmis) galutinai kontroliuoti Palmyros.

Rusijos vadovaujama ir ugnies remiama strateginės svarbos operacija, kurios tikslas – Alytaus dydžio miestas, pirmą kartą užimtas per 18 dienų, o antrą kartą – per 48 dienas.

▶️ Rusijos vaidmuo

Nuo 2015 m. Kremliaus indėlis į Assado režimo išsaugojimą (bet ne kovą prieš ISIS) yra ženklus, jei ne lemiantis. Tą patį galima pasakyti ir apie operaciją Palmyroje.

Pirmiausia, reikia atkreipti dėmesį į pasikeitusią operacijų planavimo kokybę. Jei 2015 m. TEAM RED operacijos Palmyros rajone buvo statiškos ir pasyvios, tai Rusijos generolų įsitraukimas į planavimą įnešė nuoseklumo. 2016 m. kovo mėn. operacijai vadovavo Rusijos generolas, ne tik planavęs, bet ir organizavęs pajėgų rengimą Palmyros puolimui.

Norėdami užimti objektą, Rusijos generolai bukai nedaužė galva į sieną, o lyg smauglys bandė spausti pasipriešinimo židinius. Iš pradžių operacijos rajonas blokuotas, po to užimtos aukštumos, vėliau į miestą konkrečių objektų link skverbėsi šturmo grupės, o tada valymas (začistka). Nepaisant to, kad tikėtina puolime dalyvavo Rusijos samdiniai iš „Vagner“ grupės, tai jokiu būdu nepanašu į kelių valandų blickrygą (žaibo karą). Tokią taktiką galima aiškinti tuo, kad Rusijos generolas savo žinioje neturėjo reguliarių Rusijos pajėgų, o teko verstis su silpnai parengtomis Sirijos pajėgomis.

Tačiau šią taktiką miestų užėmimo taktiką Rusija (kaip ir kitos valstybės) naudojo ir anksčiau. Kita vertus, minėtas Rusijos gen. maj. P.Miliukino sunkus sužeidimas Palmyroje (ISU) nemažai pasako apie TEAM RED kontržvalgybines ir/ar VIP apsaugos spragas. Kolona buvo ne šiaip atakuota, o aiškiai taikyta būtent į tą automobilį, kuriame sėdėjo generolas (rimčiausius sužeidimus ir žūtis patyrė kartu su juo važiavę kariai/karininkai).

Didžiausią vaidmenį perimant iniciatyvą operacijos rajone vaidino Rusijos oro kosmoso pajėgos ir taiklusis ginklas. Žinant, kad TEAM BLACK oro gynyba buvo itin silpna, Rusijos lėktuvai Palmyroje nekliudomi naikino ugnies, logistikos, vadovavimo taškus (20–50 smūgių iš oro kasdien), ir taip sudarė sąlygas TEAM RED sėkmei.

Tiesa, būtina pasakyti kelis „bet“. Tokie smūgiai iš oro trikdė besiginančių pasipriešinimą, tačiau jo nesužlugdė. Nors keletą kartų pranešta apie TEAM BLACK vadų neutralizavimą, visgi tai pasipriešinimo nenutraukė. Maža to, nors 2016 m. kovą Rusija gyrėsi įspūdingais aviacijos pasiekimais, visgi 2016 m. gruodį TEAM RED vėl prarado Palmyrą. Paaiškėjo, kad čia TEAM BLACK infrastruktūra nebuvo visiškai sugriauta.

Kita vertus, Rusija kaltino JAV ir koaliciją, kad šie sąmoningai užmerkė akis prieš iš Rakos ir Mosulo link Palmyros traukiančius „tūkstančius kovotojų su kovine technika.“ Tarkime, kad taip ir buvo. Tačiau kur tokiu atveju buvo šaunioji Rusijos aviacija, nepastebėjusi šių „tūkstančių kovotojų su kovine technika“?

Situacija kartojosi 2017 m. vasarą, kai jau kelis mėnesius TEAM RED Rusijos pilotų pagalba atsiimtą Palmyrą reikėjo ginti ne tik oro antskrydžiais, bet ir raketomis „Kalibr“, startavusiomis iš Kaspijos jūros.

Dar vienas svarbus dėmuo – Rusijos specialiosios pajėgos. Iki 2016 m. Sirijos spec. pajėgos TEAM RED naudotos kaip „gaisrininkų komandos“, t.y. metant juos į karščiausius TEAM BLACK prasiveržimo taškus, tikintis stebuklų. Akivaizdu – tai negelbėjo. Tuo tarpu Rusijos spec. pajėgos dirbo įprastesnį tokiems daliniams darbą – vykdė žvalgybą ir „užvedinėjo“ aviaciją ant taikinių.

Ginti operacijos rajono iki paskutinio kraujo lašo nereikia, jei yra galimybė laikinai pasitraukti ir vėl grįžti.

Tiesa, ir čia įdomių momentų pasitaiko. Garsiai ištrimituota istorija apie spec. pajėgų karininką, kuris apgultas TEAM BLACK pajėgų iškvietė aviacijos smūgį į savo poziciją ir žuvo (suprask – su savimi nusinešdamas daug daug teroristų). Čia keli klausimai: nuo kada JTAC‘as, ypač kovinės operacijos metu, veikia vienas? Apie jokius karininko bendražygius nekalbama, nors kitose Sirijos vietose rodomos 16 spec. pajėgų karių komandos, vykdžiusios JTAC funkcijas (dar vienas Rusijos SOP „didvyriškas last stand„ kitoje Sirijos vietoje, iki apsivėmimo suktas VRU TV). Tai arba Rusijos SOP planavime ne viskas gerai, arba personalo trūkumas diktuoja klaidas, arba... mintys kyla įvairios.

▶️Išmoktos pamokos

– Rusijos vadovaujama ir ugnies (20 – 50 smūgių iš oro kasdien), žvalgybinėmis priemonėmis (SOP), žmogiškaisiais ištekliais (samdiniai) remiama strateginės svarbos operacija, kurios tikslas – Alytaus dydžio miestas, pirmą kartą užimtas per 18 dienų, o antrą kartą – per 48 dienas.

– Mažinti priešo ugnies galios pranašumą padėtų savos oro gynybos efektyvumas, klaidinimas (netikros pozicijos, gandai apie draugiškų pajėgų judėjimą ir etc.), kontrdiversinė veikla prieš JTAC‘us ir SOP.

– Veikiant decentralizuotai ir sumaniai išnaudojant taktines gudrybes, galima ir būtina kautis su ore dominuojančiu, ugnies persvarą turinčiu priešu. Tiesa, būtina gebėti tinkamai įvertinti susiklosčiusią padėtį kare, turėti ryšį su kituose operacijų rajonuose besikaunančiais padaliniais ir tinkamai rizikuoti, apnuoginant ruožus kitose vietose.

– Ginti operacijos rajono iki paskutinio kraujo lašo nereikia, jei yra galimybė laikinai pasitraukti ir vėl grįžti. Tam turi būti vykdomas nuoseklus planavimas, rengiama infrastruktūra.