Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos mini įkūrimo šimtmetį
Ko­vo 12 die­ną Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės Ka­ri­nės oro pa­jė­goms su­kan­ka 100 me­tų. Ne­prik­lau­so­my­bės ko­vų pra­džio­je, 1919 m. sau­sio 30 d. pra­dė­jus for­muo­ti Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės In­ži­ne­ri­jos kuo­pą, jo­je įsteig­tas Avia­ci­jos bū­rys, vė­liau pa­di­din­tas iki kuo­pos. 1919 m. ko­vo 12 d. šios kuo­pos pa­grin­du su­da­ry­ta Avia­ci­jos da­lis. Ši da­ta ir lai­ko­ma Lie­tu­vos ka­ro avia­ci­jos įkū­ri­mo die­na.

1919 m. kovo 12 d. prie Aviacijos dalies buvo įkurta Karo aviacijos mokykla, kurios pirmąją laidą baigė 34 lakūnai ir oro žvalgai, rašoma pranešime spaudai. Jie tapo pirmaisiais Lietuvoje paruoštais aviacijos specialistais. Pirmasis karo lakūno vardą gavo ltn. Jurgis Dobkevičius. 1919 m. kovo 1 d. pirmą kartą į orą pakilo lėktuvas su lietuviškais atpažinimo ženklais. Nuo 1921 m. balandžio 12 d., kaip skiriamasis Lietuvos karo aviacijos ženklas, pradėtas naudoti Vyčio kryžius, kuris ir šiandien matomas ant Karinių oro pajėgų orlaivių sparnų. Karo aviacijos bazės buvo įkurtos Kaune (1919 m.), Zokniuose (1931 m.), Pajuostyje (1938 m.). Vasaros metu buvo naudoti aerodromai Palangoje ir Gaižiūnuose. Kaune veikė Aviacijos dirbtuvės, kuriose buvo remontuojami ir statomi užsieninių konstrukcijų kariniai lėktuvai, vyr. ltn. Jurgio Dobkevičiaus DOBI serijiniai lėktuvai, o nuo 1930 m. serijomis buvo gaminami brg. gen. Antano Gustaičio sukonstruoti žvalgybiniai ir mokomieji lėktuvai ANBO.

A Gustaitis ANBO II

Lietuvos karo aviacija turėjo išskirtinai pasižymėjusių asmenybių: inžinieriai brg. gen. Antanas Gustaitis ir vyr. ltn. Jurgis Dobkevičius, kurie serijomis kūrė ir gamino savo lėktuvus, kpt. Pranas Hiksas, pirmasis lietuvis, karo lakūnas, kuris savarankiškai skraidė Lietuvos karo aviacijos lėktuvais (įdomu tai, J. E. Lietuvos Respublikos prezidento Valdo Adamkaus tėvas karininkas Ignas Adamkavičius tapo pirmuoju karo lakūnu, priimtu į Lietuvos karo aviaciją), ltn. Juozas Kumpis, pirmasis ir vienintelis karo lakūnas, žuvęs Nepriklausomybės kovose, kpt. Vladas Morkus, pirmasis atlikęs šuolį parašiutu, kpt. Romualdas Marcinkus, kuris 1940 m. įstojo į Prancūzijos kariuomenės oro pajėgas, vėliau į Didžiosios Britanijos Karališkąsias oro pajėgas ir naikintuvu „Hurricane“ fronte vykdė kovinius skrydžius, dalyvavo oro mūšiuose su nacių karo aviacija. Gen. ltn. Juozas Kraucevičius, eidamas Karo aviacijos (tuomet ji dar vadinosi Aviacijos dalimi ir Oro laivynu) vado pareigas, pats skraidė į Nepriklausomybės kovų frontą. O plk. ltn. Leonardas Peseckas 1928 m. išgarsėjo visame pasaulyje, kai su žvalgu mjr. Kaziu Šimkumi, skrisdami dviviečiu lėktuvu „Sopwith Struter“, kabinoje patyrė gaisrą ir dėl atviros ugnies buvo priversti išlipti ant lėktuvo sparnų. Ant jų balansuodami lakūnai sugebėjo suvaldyti lėktuvą ir jį nutupdyti. Lakūnų drąsa susižavėjo net tuometis JAV prezidentas Johnas Calvinas Coolidge‘as. Ne mažiau pasižymėjo ir garsieji lakūnai S. Darius ir S. Girėnas, kurie, istoriniu lėktuvu „Lituanica“ pasiryžę įveikti Atlantą ir be nutūpimo nuskristi iki Kauno, išgarsino Lietuvos vardą pasaulyje, įeidami į transatlantinių skrydžių ir pašto gabenimo lėktuvais istoriją. Šis istorinis skrydis tapo antruoju skrydžiu pasaulyje pagal nuskristą be nutūpimo nuotolį. Karo aviacijos lakūnai taip pat įsiliejo ir į partizaninę veiklą: kpt. Albinas Tindžiulis-Dėdė vadovavo Rokiškio rajone Salamiesčio apylinkėse veikusiam partizanų būriui. Tai tik keletas ryškesnių asmenybių ir jų nuveiktų darbų Karo aviacijos istorinėje raidoje.

Alexander Golz nuotr.

1940 m. birželio 15 d., į Lietuvą įžengus okupacinei valdžiai, Lietuvos karo aviacija buvo išformuota. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1992 m. sausio 2 d. įkurta Aviacijos tarnyba, kuri 1993 m. kovo 1 d. reorganizuota į Karines oro pajėgas. Karinės oro pajėgos – reguliariųjų Lietuvos kariuomenės pajėgų dalis, tęsianti 1919–1940 metais Lietuvos kariuomenėje buvusios Karo aviacijos ir 1935–1940 metais buvusios Priešlėktuvinės apsaugos tradicijas.

Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos formuojamos iš profesinės karo tarnybos, nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių karių ir civilių tarnautojų, kurie aktyviai dalyvauja tarptautiniuose mokymuose, pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo projektuose bei renginiuose, visuomenės gyvenime. Kaune įsikūrusi Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Vadovybė ir Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba kartu su Oro erdvės ir kontrolės centru. Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Ginkluotės ir technikos remonto depas ir Aviacijos bazė dislokuoti Šiauliuose, o Oro gynybos batalionas – Radviliškyje.

RENGINIAI

SAR Ievos Budzeikaites asociatyvi nuotr.

Šia proga 2019 m. kovo 12 d. 12.00 val. bus aukojamos iškilmingos Šv. Mišios, kurioms vadovaus J. E. Lietuvos kariuomenės Ordinariato apaštalinis administratorius arkivyskupas Gintaras Grušas. Taip pat bus laiminamas kryžius (pagamintas Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Ginkluotės ir technikos remonto depo karių), dedikuotas Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų 100-mečiui, kuris vėliau bus pastatytas Kryžių kalne, Šiauliuose.

2019 m. kovo 14 d. Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų kariai ir darbuotojai išvyks į piligriminę kelionę į Italiją. Pagrindinis šios piligriminės kelionės tikslas – aplankyti Loreto Dievo Motiną, kurią popiežius Benediktas XV (1914–1922) paskelbė viso pasaulio aviatorių globėja. Loreto Dievo Motinos akivaizdoje bus paskaityta aviatoriaus malda, sukurta Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų kapeliono plk. ltn. Virginijaus Veilento ir skirta Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų 100-mečiui.

2019 m. balandžio 6 d. Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos pakvies į jau tradicija tapusį bėgimą kilimo ir tūpimo taku „RunwayRun“. Šiais metais bėgimas skirtas NATO įkūrimo 70-osioms ir Lietuvos įstojimo į NATO 15-osioms metinėms paminėti.

2019 m. liepos 26 d. Kaune vyks tarptautinė konferencija „Oro galios įtaka ir galimas indėlis į Baltijos jūros regiono gynybą“, kurioje pranešimus įvairiomis temomis skaitys užsienio šalių atstovai, istorikai, dvasininkai.

Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų šimtmečiui skirta aviacijos šventė „Sakalo sparnai“ vyks 2019 m. liepos 27 d. Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose. Pirmasis viešas Karo aviacijos pasirodymas Kauno aerodrome vyko 1921 m. birželio 29 d. Aviacijos šventėje dalyvavo 22 lėktuvai, o ant žemės buvo išrikiuoti 36 lėktuvai. Šiais metais vyksiančioje aviacijos šventėje tikimasi pamatyti daugiau nei 18 skirtingų šalių Karinių oro pajėgų atstovų ir daugiau nei 20 skirtingų, modernių karo aviacijos lėktuvų.

„Sakalo sparnai“ – visuomenei skirta aviacijos šventė, kuri suburs visus aviaciją, lėktuvus ir įvairią techniką mylinčius entuziastus. Ši šventė – tai padėka visiems, kurie palaiko, puoselėja, tobulina ar kitaip prisideda prie Lietuvos aviacijos raidos“ – sako plk. ltn. Antanas Matutis, Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės vadas ir šventės „Sakalo sparnai“ direktorius. Tai bus didžiausia aviacijos šventė Lietuvos istorijoje.