Latvija: gyvenimas pasienyje atsitvėrus nuo Rusijos
Lat­vi­ja bent jau da­li­nai at­sit­vė­rė nuo Ru­si­jos. Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) sau­su­mo sie­na, ei­nan­ti per Lat­vi­jos te­ri­to­ri­ją, – 456 ki­lo­me­trai. Iš jų sie­na su Ru­si­ja – 283 ki­lo­me­trų, li­ku­sio­ji da­lis – su Bal­ta­ru­si­ja. 93 ki­lo­me­trai nuo Ru­si­jos ati­tver­ti „sie­na“, tiks­liau, tvo­ra me­ta­li­niu tink­lu ir vie­na ei­le su­suk­tos spyg­liuo­tos vie­los. Apie tai, kaip at­sit­vė­rus pa­si­kei­tė gy­ve­ni­mas Lat­vi­jos pa­sie­ny­je, pa­sa­ko­ja „Svo­bo­da“.

Užtvara daugiausia skirta apsunkti sieną kirsti nelegalams iš Vietnamo ir kitų Azijos šalių, siekiantiems patekti į Lenkiją ir Vokietiją. Pastatyti sieną ir atitinkamus įrengimus Latvijai atsiėjo 21 mln. eurų. Pasienio apsauga prašo pastatyti dar 100 kilometrų užtvarą. Baigti projektą planuojama 2020 metais.

Ir užtvaras, ir vietiniai praneša

Pasienės, esančios ant Zilupės kranto, sienos apsaugos skyriaus vadovo Sandrio Buligio atsakomybėje – 28 kilometrų ilgo ir dviejų kilometrų pločio pasienio juosta. Ten gyvena 44 žmonės, dauguma – senukai.

„Užtvaras pastatytas teritorijose, kuriose yra didžiausia rizika. Tai nėra neįveikiama siena, bet tai leidžia mums konstatuoti nelegalaus valstybinės sienos kirtimo požymius. Jei žmogus palieka kokius nors mechaninius pažeidimus arba bando perlipti, lieka pėdsakai tiek kontrolinėje zonoje prie tvoros, tiek už jos“, – teigė S. Buligis.

Susidūrėme su organizuotu nusikalstamumu, kuris užsiima nelegaliu asmenų perkėlimu – daugiausia vietnamiečių, mūsų šalimi jie naudojasi kaip tranzitu tolimesniam judėjimui į dideles ES šalis.

Pasak latvių pareigūno, pernai buvo konstatuota 10 atvejų neteisėtų valstybinės sienos kirtimų – tose vietose, kuriose nebaigta užtvaro statyba. Praėjusių metų gruodį statyba buvo baigta.

– Kokios tos padidintos rizikos vietos?

– Tai ten, kur prieš pastatant tvorą, buvo konstatuojami daugkartiniai grupių judėjimai, takai, buvo sulaikomi pažeidėjai. Pernai buvo net Šri Lankos gyventojų. Jie eina grupėmis nuo trijų žmonių. Didžiausia grupė buvo 25 asmenų. Daugiausia tai būna Vietnamo piliečiai, turintieji Rusijos vizas, tad Rusijos teritorijoje jie būna legaliai. Mes juos sulaikome, tada jais užsiima migracijos tarnyba.

Dar 2017 metais juos perveždavo į Daugpilio sulaikytų užsieniečių centrą. Ten jie laukia, kol bus išsiųsti atgal į Vietnamą.

2014 metais buvo kilusi banga. Latvija kaip valstybė jų nedomina, jie keliauja toliau, į kitas ES šalis. Juos lydi Rusijos piliečiai, atveda, o čia sutinka organizuotos grupės, veža į numatytą vietą 30 kilometrų juostoje ir palieka, o kas nors iš ES atvažiuoja ir juos paima – kokiu nors minivenu ar kitu automobiliu priklausomai nuo grupės didumo. Jie vengia gyvenviečių, juda keliukais, miškais.

– Kaip patruliuojama?

– Nepertraukiamai ir naktį, ir dieną. Apeiname sieną priklausomai nuo didesnės rizikos vietų, patruliuojame pasienio juostą, tikriname, kad būtų specialūs leidimai būti dviejų kilometro zonoje.

– Turbūt vietos gyventojus pažįstate iš veido?

– Iš esmės, taip. Ten gyvena 44 žmonės. Jei jie pamato kokį nors svetimą, apie tai praneša. Skambina telefonu. Buvo atvejų, kai gavus informacijos iš vietinių, sulaikytos grupės.

Vienkiemis per puskilometrį nuo sienos. / RFE/RL nuotrauka

Tai tik vienas iš sienos apsaugos elementų

Latvijos sienos apsaugos viršininko pavaduotojas organizaciniams klausimams pulkininkas Aleksandras Šukšinas teigė: „Tvora – kiek supaprastintas inžinerinio-techninio įrenginio pavadinimas. Mes nestatome prieštankinių įrenginių, tai – tiesiog užtvara. Pirmiausia ji skirta pažymėti sienos liniją su pasienio ženklais, taip pat ji pažeidėjams sudaro problemų. Projektas buvo pradėtas 2015 metais. Šiuo metu užtverti 93 kilometrai. Tai ne ištisinė linija, bet tik fragmentai. Jau aišku, kad mus reikia dar mažiausiai 100 kilometrų užtvaros išorinei ES sienai saugoti.

– Tai nėra neįveikiama kliūtis nelegalų kelyje, bandančių patekti į ES teritoriją?

– Tai yra europietiškos valstybės siena, o ne koncentracijos stovyklos perimetras. Yra apskaičiavimo metodika, kokios užtvaros ir įrenginiai reikalingi konkrečiose vietose, kad pasienio apsauga galėtų laiku reaguoti, kai pasirodo pažeidėjai, ir juos sulaikyti.

Iš Rusijos į Latviją atklydo šuo. / RFE/RL nuotrauka

Kiti elementai – nuvalyta 12 metrų juosta prie sienos su Rusija, pasienio ženklai, stebėjimo ir patruliavimo takai, kontrolinės pėdsakų juostos, stebėjimo bokšteliai. Tad mes kalbame tik apie vieną elementą. Jis krenta į akis, apie jį daug kalbama, bet jis nėra pagrindinis. Reikia pažymėti, kad atsiradus įrengtoms sienos dalims, tose vietose nelegalios migracijos sumažėjo.

2015 metais buvo sulaikyta 460 pažeidėjų. Vienu metu atsirado toks fenomenas, kaip organizuotas nelegalių emigrantų gabenimas. Jau 2016 metais pažeidėjų sumažėjo iki 369. Įrengtos pasienio zonos suvaidino savo vaidmenį, mes galėjome manevruoti pajėgas ir priemones tose vietose, kuriose nebuvo užtvaros.

Aleksandras Šukšinas. / RFE/RL nuotrauka

Veikia tarptautinė nusikaltėlių bendruomenė

– Kalba eina apie organizuotą kontrabandą žmonėmis?

– Taip, mes susidūrėme su organizuotu nusikalstamumu, kuris užsiima nelegaliu asmenų perkėlimu – daugiausia vietnamiečių, mūsų šalimi jie naudojasi kaip tranzitu tolimesniam judėjimui į dideles ES šalis. Buvo gana didelis spaudimas mūsų pasienio apsaugos struktūroms ir migracijos tarnyboms. Tai finansinis krūvis valstybei, išsiuntimui reikia nemažai pinigų. Dabar galima kalbėti apie persilaužimą šioje kovoje, skaičiai slenka žemyn. Akivaizdu, kad organizuotas nusikalstamumas mūsų krypties jau nebelaiko perspektyvia, ieško kitų kelių – galimai pas mūsų kaimynus.

– Kokiu būdu veikiama?

– Jie juda grupėmis nuo 5 iki 10 žmonių. Nusikaltėlių bendruomenė gerai orientuojasi įstatymuose: kuo daugiau žmonių, tuo ilgesniam laikui galima būti nuteistam. Kita aplinkybė, daranti įtaką formuojant grupes, – logistikos patogumas: transportas, judėjimas per vietovę.

Rusijoje migrantus lydi vieni žmonės, čia juos sutinka kiti, bandantys aprūpinti transportu judėti toliau į Vakarus. Todėl mes kalbame apie tarptautinį organizuotą nusikalstamumą.

Šiuo metu užtverti 93 kilometrai Latvijos sienos. / RFE/RL nuotrauka

– Padidėjęs nelegalų skaičius susijęs su Ukrainos krize ar iššauktas ekonominės situacijos?

– Aš to nesiečiau su Ukrainos įvykiais, nes matome, kad nacionalinė sudėtis yra kita. Mes tapome pajėgūs tam pasipriešinti, bet pasakyti, kad nelegalų banga nuslūgs, būtų neteisinga: mūsų duomenimis, Rusijos teritorijoje jų yra didelis kiekis. Yra prielaidos, kad tokia situacija išliks ilgą laiką. Akivaizdu, kad atsirado aplinkybių, kurios stumia šį judėjimą, ir jos, aišku, greičiausiai yra ekonominio pobūdžio.

– Ukrainos krizė padarė kokią nors įtaką tam, kad būtų stiprinama sienos apsauga?

– Prie šio klausimo sistemingai dirbome daug metų. Nesiečiau to su kokiais nors politiniais įvykiais, nes pasienio apsauga skiriasi tuo, kad įgyvendinamos ilgalaikės programos. Mes kalbame apie darbą, kuris praktiškai trunka dešimtmečius. Tai nėra reakcija į šių dienų realijas.