Kodėl Antrojo pasaulinio karo laivų deniai buvo dengti medinėmis lentomis?
Len­tos den­gė vi­sų lai­vy­nų lai­vų de­nius – ne­svar­bu, ar lai­vas plau­kio­jo su Ki­ni­jos, JAV, Ja­po­ni­jos ar Vo­kie­ti­jos vė­lia­va, jo de­nis vis tiek bu­vo deng­tas len­to­mis. Ne­ma­ny­ki­te, kad to­kia bu­vo lai­vo kons­truk­ci­ja – tos len­tos bu­vo tie­siog su­gul­dy­tos ant ti­kro­jo plie­ni­nio de­nio. Tai kam jų rei­kė­jo?

Iš tiesų, atsakymas yra labai paprastas – šlapias plienas yra slidus. Laivo korpusas privalo būti sandarus. Taigi, vanduo nuo denio nenubėga taip greitai, kaip norėtųsi. Laivą plakančios bangos ir lietus sušlapina denį ir jis tampa labai slidžiu, o kariams juo reikia bėgioti. Tam, kad kariai negriuvinėtų, o vykdytų tiesiogines savo užduotis, deniai būdavo dengiami mediena.

Įdomu tai, kad mediena taip pat veikė kaip izoliacinė medžiaga, neleidžianti plieninei konstrukcijai per daug įkaisti. Tai pravertė plaukiojant tropiniuose kraštuose. Įprastai tam buvo naudojama tikmedžio mediena, nes ji yra labai tvirta, atspari puvimui ir pakankamai nebrangi. Tikmedžio mediena laivų pramonėje naudojama jau kelis šimtus metų.

Medines lentas pakeisti taip pat yra lengviau nei suremontuoti pažeistą plieninį denį. Žinoma, kalbame ne apie priešų atakų paliktas žaizdas, o apie smulkesnius pažeidimus, likusius po laivo remonto, krovinių perkėlimo ar kitų darbų. Po lentomis visuomet būdavo tikrasis denis – storas sandarus plieno sluoksnis.

Taigi, kariai negriuvinėdavo paslydę ant karšto plieno, tačiau kodėl dabar medinių dangų kariniams laivams nebereikia? Šiais laikais naudojamos kitos dangos, kurios sumažina pargriuvimo tikimybę. Jos yra neslidžios – šiurkštus paviršius primena riedlentės dangą ar švitrinį popierių. Aišku, pačios šiurkščiausios dangos yra naudojamos ant lėktuvnešių denių. Šiuolaikiniai laivai taip pat yra geriau izoliuoti ir atsparūs karščiui. Galiausiai, ir technologijos pasikeitė taip, kad bėgiojimo deniais šiais laikais yra mažiau, ypač mūšių metu.