Kinija beveik dešimtadaliu didina karines išlaidas
Ki­ni­ja an­tra­die­nį pa­skel­bė, kad šiais me­tais 7,5 proc. pa­di­dins sa­vo ka­ri­nes iš­lai­das.

Dėl ekonomikos sulėtėjimo šalies karinis biudžetas didinamas mažiau nei praėjusiais metais, tačiau šis faktas tikriausiai nesumažins Azijos milžinės kaimynių nerimo.

Kariniame biudžete numatyta aprūpinti 2 mln. karių turinčią Liaudies išvadavimo armiją itin modernia technine įranga. Didžiules sumas planuojama skirti radarais nematomų karo lėktuvų, lėktuvnešių ir kitos ginkluotės įsigijimui.

Pekinas taip pat sugriežtino savo retoriką dėl bet kokių nepriklausomybės siekių savivaldą turinčiame Taivane ir toliau stiprina savo karines pozicijas ginčijamose teritorijose Pietų Kinijos ir Rytų Kinijos jūrose.

Kinijos vyriausybė 2019-aisiais gynybai numačiusi skirti 1,19 trln. juanių (156,7 mlrd. eurų). Pernai šalis savo karinėms reikmėms išleido 1,11 trln. juanių – 8,1 proc. daugiau nei ankstesniais metais, rodo vyriausybės ataskaita, pristatyta prasidėjus kasmetiniam Nacionalinio Liaudies Kongreso susitikimui.

Kinija, besididžiuojanti didžiausia pasaulyje armija, pagal karines išlaidas užima antrą vietą po Jungtinių Valstijų, kurios šįmet gynybai numatė skirti 716 mlrd. JAV dolerių. Kinija nuo 2015 metų nedidino karinio biudžeto dviženkliu skaičiumi.

Komunistų vyriausybė „tęs pastangas užtikrinti ginkluotųjų pajėgų politinį lojalumą“, sakė premjeras Li Keqiangas, kreipdamasis į beveik 3 tūkst. parlamento narių.

Jis pabrėžė, kad kariuomenė yra „absoliučiai pavaldi partijai“.

Li Keqiangas sakė, kad vyriausybė „stiprins karinį rengimą mūšio sąlygomis ir uoliai gins Kinijos suverenitetą, saugumą bei vystymosi interesus“.

Kinijos ekonomika pernai augo lėčiausiai nuo 1990 metų, nors prieaugis (6,6 proc.) visgi kiek viršijo vyriausybės nustatytą tikslinį lygį, kuris sudarė apie 6,5 procento.