Kaip sustabdyti Rusijos veržimąsi į Baltijos šalis?
Ke­le­tą idė­jų, kaip NA­TO ga­lė­tų efek­ty­viau ap­gin­ti ry­ti­nę Eu­ro­pos sie­ną, pa­tei­kia „Na­tio­nal In­te­rest“ bend­raau­to­rius Mi­chae­las Pec­kas, rem­da­ma­sis Stra­te­gi­nių ir biu­dže­to ver­ti­ni­mų cen­tro (CSBA) par­eng­ta stu­di­ja „NA­TO gy­ny­bos stip­ri­ni­mas Ry­tų Eu­ro­po­je“. Vie­nas rea­liau­sių va­rian­tų – pa­di­din­ti Len­ki­jos ka­ri­nę jė­gą.

„Jeigu pavyktų ateityje sustiprinti Lenkijos karinį pajėgumą, suteikiant tvirtesnį JAV karinį užnugarį, tai galėtų Varšuvą paskatinti labiau įsitraukti į bendrus veiksmus ginant NATO šalių, ypač besiribojančių su jos pačios sienomis, teritoriją“, – rašoma CSBA parengtoje studijoje.

„Galingesnė Lenkijos kariuomenė, palaikoma JAV karinių dalinių, galėtų ne tik atgrasyti, bet ir padėti ginantis nuo Rusijos agresijos. Tai kartu atrištų rankas kariniams daliniams, esantiems už Lenkijos ribų“, – teigiama studijoje.

Šioje gynybinėje schemoje Lenkija nėra jaunesnysis NATO narys, bet svarbiausia jėga ginant Rytų Europą.

CSBA studiją rengę specialistai iškėlė prielaidą, kad, jeigu Rusija staiga įsiveržtų į Baltijos šalis ir užimtų dalį Estijos, Latvijos ir Lietuvos, NATO blokas nespėtų laiku tinkamai sureaguoti ir užkirsti kelią karinei agresijai. Tai įstumtų patį aljansą į labai keblią poziciją: jai tektų arba sutikti su Maskvos užkariavimu, arba, prisiimant sutartinius įsipareigojimus, siekti atkovoti užimtas teritorijas.

„Net ir dalies teritorijų praradimo Rusijai pasekmės gali būti itin skaudžios aljansui, – teigia studijos autoriai. – Rusų veiksmai, ypač po susidūrimo su nesėkmingu NATO kariniu atsaku, galėtų lemti geopolitinius pokyčius Europoje ir gerokai sumažintų pasitikėjimą JAV prisiimtais gynybiniais įsipareigojimais ne tik Europoje, bet ir kituose regionuose, įskaitant Indijos-Ramiojo vandenyno regioną.“

Kyla klausimas, kaip užkirsti kelią invazijai ir kaip reaguoti, jei tokia intervencija įvyktų? Žiūrint per geografijos prizmę, NATO pozicijos yra gana sudėtingos. Baltijos šalys turi bendrą sieną su Rusija, o šioji pasienyje yra dislokavusi ir sustiprinusi karines bazes. Tuo tarpu NATO pajėgos daugiausia dislokuotos Vakarų Europoje ir JAV. Rusijos karinės raketos gali užkirsti kelią NATO sausumos, oro ir jūrų pajėgoms tiek Vakarų Europoje, tiek ir Atlanto vandenyne, o tai reiškia, kad NATO negali pasikliauti savo pajėgomis , siekdama apginti Baltijos šalis dar iki Rusijai jose įsitvirtinant.

JAV daliniai Lenkijoje šiuo metu yra besirotuojančios kariuomenės brigados, taip pat keletas pagalbinių elementų, išdėstytų laikinose bazėse. Nenuostabu, kad Lenkija norėtų nuolatinių JAV bazių (ką Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda yra pavadinęs „Fort Trump“), kurios galėtų atgrasyti Rusiją. CSBA siūlo šioje šalyje dislokuoti iš esmės visiškai sukomplektuotus JAV dalinius, įskaitant būstinę, dvi šarvuotas kovines brigadas, „Stryker“ pėstininkų batalioną, artilerijos ir oro gynybos padalinius, kovinių sraigtasparnių brigadą ir pagalbinius padalinius, tokius kaip inžinieriai, kibernetinių atakų specialistai ir kt.

Šioje gynybinėje schemoje Lenkija nėra jaunesnysis NATO narys, bet svarbiausia jėga ginant Rytų Europą. Pavyzdžiui, Lenkijos pajėgos galėtų neutralizuoti Rusijos anklavą – Kaliningrado sritį, Baltijos jūros pakrantėje.

„Scenarijus, kuriuo Rusija siekia užgrobti sausumos tiltą į Kaliningradą per Lietuvą, yra pavyzdys, kaip Lenkijos kariai galėtų pasitarnauti ginantis nuo panašios agresijos, – teigia CSBA. – Tokiu atveju Lenkijos kariuomenė galėtų ginti Rytų ir Šiaurės-rytų Lenkiją nuo Rusijos atakų, tuo pačiu apsaugodama pagrindines gynybos linijas Lenkijoje, kad palengvintų NATO pajėgų judėjimą į konflikto zoną. Tuo pačiu metu Lenkijos pajėgos galėtų panaudoti savo ISR (žvalgybos ir sekimo sistemą) bei didelio nuotolio raketas, kurios užkirstų kelią Rusijos A2/AD naudojamiems pajėgumams, esantiems Kaliningrade ir Baltarusijoje, o integruota šarvuota JAV brigada galėtų susitelkti ties Suvalkų teritorijos gynybą.“

Tam, tiesa, reikėtų skirti didesnį dėmesį Lenkijos kariniam pasirengimui, ginkluotės ir ISR sistemos stiprinimui bei kitoms priemonėms, galinčioms atremti kibernetines atakas ir panašias grėsmes.

„Lenkija turėtų kuo greičiau pakeisti pasenusią sovietmečio įrangą naujais pajėgumais, kurie būtų geriau pritaikyti šiuolaikiniam aukšto intensyvumo karui ir kurie būtų lengviau integruojami į NATO naudojamą techniką“, – rodo tyrimas.

Nepaisant to, idėja stiprinti JAV pajėgas Lenkijoje kelia tam tikrų klausimų. Jei vienos JAV brigados nepakanka Rusijai atgrasyti, ar vienas padalinys bus veiksmingesnis? Jo, išsiųsto į Baltijos šalis, vistiek nepakaktų gerokai gausesnėms Rusijos pajėgoms atremti bei tiekimo linijoms apsaugoti. Ir nors Lenkijos ekonomika yra pakilime, Lenkijos kariuomenės pertvarkymas pagal Vakarų standartus būtų gana brangus žingsnis.