Vilniaus valdžia sudaužytos J. Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentos neatkurs
Pir­ma­die­nį su­dau­žy­ta ant Vrub­levs­kių bib­lio­te­kos pa­sta­to Vil­niu­je ka­bė­ju­si Jo­no No­rei­kos– Ge­ne­ro­lo Vė­tros at­mi­ni­mo len­ta.

Ją sudaužęs socialiniuose tinkluose pranešė Europos Parlamento mandato su savo vardo komitetu siekiantis Stanislovas Tomas.

Atvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai jį sulaikė, BNS patvirtino Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato atstovas Paulius Radvilavičius.

„Lenta yra sudaužyta, šiuo metu atvykusi policija ir, matyt, viską išsiaiškins, plačiau pakomentuoti kol kas negaliu“, – BNS sakė bibliotekos atstovė Lina Anušauskienė.

Ji negalėjo patvirtinti, ar lentą sudaužė būtent S. Tomas, tačiau teigė, kad teritoriją lauke stebi vaizdo kameros.

„Dirbu čia apie metus, tai pasikėsinimų ją nuimti, sudaužyti nebuvo, tačiau tokių kalbų būdavo nuolatos“, – teigė bibliotekos atstovė.

Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja BNS sakė, jog gautas pranešimas apie tai, kad 10.37 val. pranešėjas iš piktybinių paskatų su kūju prie Vrublevskių bibliotekos sudaužė atminimo lentą.

Pasak atstovės, apie įvykį pranešė pats kaltininkas, jis sakė laukiantis atvykstančių pareigūnų.

„Pajėgos išsiųstos“, – sakė policijos atstovė.

R. Šimašius: „Chuliganiškas elgesys“

Nuniokojęs Vilniuje kabėjusią Jono Noreikos – Generolo Vėtros atminimo lentą S. Tomas sulaukė pasipiktinimo socialiniuose tinkluose. Vilniaus meras Remigijus Šimašius tokį politiko žingsnį vadina žemu, tiesa, dėl lentos atkūrimo savivaldybė svarstymų rengti neplanuoja.

„Diskusija dėl generolo Vėtros veiklos vertinimo yra sudėtinga ir daugiaprasmiška, tačiau chuliganiškas elgesys yra pats blogiausias argumentas tokioje diskusijoje. Jei tai daro rinkimuose siekiantis dalyvauti asmuo, tai yra ypatingai žema. Primenu, kad savivaldybė nebuvo šios atminimo lentos įrengimo iniciatorė, tad lentos atkūrimo svarstyti neplanuoja“, – rašo R. Šimašius.

Atminimo lentos kritikai teigia, jog šio garbingo ženklo neturi likti įvertinus tai, kad J. Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo.

Gynėjai pabrėžia J. Noreikos nuopelnus antisovietiniame pogrindyje, akcentuoja, kad vėliau karo metais jis buvo pats įsitraukęs į antinacinę veiklą.

Po incidento pirmadienį atstatyti atminimo lentą Vilniaus merą paragino Seimo konservatoriai Laurynas Kasčiūnas, Audronius Ažubalis bei „valstietis“ Arūnas Gumuliauskas, vadovaujantis parlamento Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai.

A. Gumuliausko nuomone, R. Šimašiaus pozicija atskleidžia „formalistinį ir nevalstybinį požiūrį“. Jis sako, kad tai gali atverti kelią tolesniam vandalizmui.

„Tai žalia šviesa visiems vandalams griauti viską, kas jiems nepatinka. Ar pradėsime savo nuožiūra lupti gatvių pavadinimų lenteles ir griauti paminklus, o meras leis tam vykti, ieškodamas kam permesti atsakomybę ir išlaidas? Neturėtume nusileisti iki tokio teisinio nihilizmo. Atminimo lenta privalo būti atstatyta vien iš pagarbos teisės viršenybei Lietuvoje“, – įsitikinęs A. Gumuliauskas.

„Pro Patria“ siūlosi apmokėti lentos atstatymą

Vilniaus universitete susikūręs patriotinio jaunimo sambūris „Pro Patria“ pirmadienį laišku kreipėsi į Vilniaus merą R. Šimašių, siūlydamiesi apmokėti rezistento Jono Noreikos – Generolo Vėtros atminimo lentos atstatymą. Sambūrio pirmininko VU doktoranto Vytauto Sinicos pasirašytame laiške žadama padengti lentos gamybos išlaidas, jeigu savivaldybė nesudarys kliūčių jos pakabinimui ir užtikrins tolesnę lentos priežiūrą ateityje. Tuo sambūris sureagavo į šiandieninius mero pasisakymus, esą Stanislovo Tomo sudaužyta Jono Noreikos atminimo lenta nebus atstatoma savivaldybės iniciatyva.

„Jeigu savivaldybė neturi lėšų ar noro atstatyti teisingumą ir pagarbos laisvės kovų dalyviams ženklus, sambūris „Pro Patria“ siūlosi apmokėti naujos lentos gamybą. Finansuosime J. Noreikos atminimo lentos atstatymo išlaidas, jeigu tik galite patvirtinti, kad nebus sudaryta jokių teisinių ar fizinių kliūčių lentą pakabinti jos ankstesnėje vietoje. Taip pat, kaip savaime suprantame dalyko, norėtume pažado, kad ateityje ši sambūrio lėšomis atkurta lenta bus saugoma nuo vandalizmo, o pakartotinio suniokojimo atveju atkuriama jau savivaldybės lėšomis“, – rašoma „Pro Patria“ laiške.

Sambūrio pirmininko teigimu, J. Noreikos atminimo lentos atstatymas yra visos visuomenės rūpestis, o atsakomybės už tai vengimas – gėdingas elgesys. Įvertinę situaciją, sambūrio nariai nusprendė, kad jaunimui dera parodyti pavyzdį ir solidarumą.

„Skubiai įsivertinome, kad sambūrio sąskaitoje turime lėšų, kurias galėtume skirti šiam kilniam tikslui, o taip pat kad galime prisidėti ir savo asmeninėmis lėšomis. Vien sambūrio narys Martynas Katelynas įsipareigojo paaukoti iki dviejų tūkstančių eurų, kiti prisidėtų mažesnėmis sumomis. Lentos atkūrimui neprašome niekieno pagalbos, tik užtikrinti atkurtos lentos priežiūrą. Jeigu liberalų valdomame Vilniuje vandalai galės įvesti savo tvarką tiesiog griaudami tai, kas jiems nepatinka, o valdžia paliks viską savieigai, turime užkirsti kelią anarchijai. Simboliška, kad Vilnius, kuriame lietuviai XX amžiaus pradžioje esant priešiškai valdžiai išliko tik tarpusavio solidarumo ir aukų dėka, šiandien vėl dovanoja mums panašias situacijas. Neabejojame, kad Lietuvoje yra daugybė žmonių, kurie stos mūru už žuvusių laisvės kovotojų atminimą. Pradėti gali jaunimas“, – teigė V. Sinica.

Nuimti lentą reikalavo žydų bendruomenė

Nuimti J. Noreikai skirtą atminimo lentą nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sostinės centre jau kurį laiką reikalauja Lietuvos žydų bendruomenė.

Jos atstovai teigia, kad toks garbingas atminimo ženklas nedera, įvertinus tai, kad J. Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo.

Genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2015 metais parengė pažymą, kad „vokiečių okupacijos laikotarpiu Jonas Noreika nėra dalyvavęs žydų masinėse naikinimo operacijose Telšių ir Šiaulių apskrityse“, jį tik „pavyko įtraukti į su žydų izoliavimu susijusių reikalų tvarkymą“.

Kovo pabaigoje Vilniaus apygardos teismas atmetė JAV gyvenančio Lietuvos piliečio Granto Arthuro Gochino skundą, kuriuo siekta įpareigoti Genocido ir rezistencijos tyrimo centrą pakeisti istorinę išvadą dėl J. Noreikos veiklos Antrojo pasaulinio karo metais.

J. Noreika buvo suimtas 1946 metų kovą, o kitąmet okupacinės sovietų valdžios sušaudytas.