Vilkaviškio valdžiai – smūgis dėl aikštės
Vie­šų­jų pir­ki­mų tar­ny­ba (VPT) kons­ta­ta­vo, kad Vil­ka­viš­kio ra­jo­no val­džia ne­ra­cio­na­liai nau­do­jo J. Ba­sa­na­vi­čiaus aikš­tės re­kons­truk­ci­jai skir­tus pi­ni­gus – sta­ty­bi­nin­kams su­mo­kė­jo ir už tuos dar­bus, ku­rių jie ne­at­li­ko.

Tačiau dėl to taikyti kokių nors priemonių VPT neskuba – kol kas apsiribota tik situacijos vertinimu. Vilkaviškio rajono vadovai tikina nesėdintys sudėję rankų ir ieškantys kaltininkų.

Sumokėjo už nieką

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos, pirkusios Vilkaviškio J. Basanavičiaus aikštės rekonstrukcijos darbus, veiksmų atitiktį šalies įstatymams vertinusi VPT nustatė, kad merija neracionaliai ir neskaidriai naudojo tam skirtas lėšas.

Mat pagal sutartį buvo perkamos aikštės techninio projekto korektūros, projekto vykdymo priežiūros paslaugos ir rekonstravimo darbai pagal pakoreguotą techninį projektą. Sutartyje numatyta, jog pirkėjas prieš rekonstrukciją turi atlikti parengto techninio projekto korektūrą, atsižvelgdamas į reikalavimus, nurodytus techninėje užduotyje, rangovas turės suprojektuoti ir įrengti aikštės dalį, esančią sklype J. Basanavičiaus a. 5. Nors pirkimo konkursą laimėjusios bendrovės pakoregavo dar 2010 metais rengtą J. Basanavičiaus aikštės rekonstrukcijos projektą, tačiau jokie rekonstravimo darbai sklype, esančiame J. Basanavičiaus a. 5, kaip teigiama VPT išvadose, atliekami nebuvo.

Pagal pakoreguotą techninį projektą prie paminklo J. Basanavičiui turėjo būti įrengtas specialus nuožulnus laiptas iš granito. Tačiau ir šis darbas rekonstruojant aikštę atliktas nebuvo. Kodėl taip įvyko, Vilkaviškio rajono merija VPT neaiškino.

Įvairių nesusipratimų dėl J. Basanavičiaus aikštės rekonstrukcijos kildavo nuo pat jos pradžios.

VPT direktoriaus pavaduotoja Sonata Vaitukaitytė vertinimo išvadoje teigė, kad pirkimo sąlygose buvo nurodyta, jog jo objektas yra vientisas ir į dalis neskaidomas, o pasiūlymai turi būti teikiami visai nurodytai darbų apimčiai. Tai reiškia, kad į sutarties kainą turi būti įtraukti visi darbai, nurodyti techninėje užduotyje. „Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad savivaldybė sumokėjo rangovui visą sutarties kainą – 1,2 mln. eurų. Vadinasi, sumokėjo ir už darbus, kurių rangovas neatliko“, – pažymėjo S. Vaitukaitytė.

Tarnyba dar svarsto

Priekaištų Vilkaviškio rajono merijai VPT turėjo ir dėl jos veiksmų reikalaujant, kad rangovai ištaisytų darbų defektus garantiniu laikotarpiu. Nors savivaldybės administracija ne kartą juos ragino taisyti broką, rangovai raginimų nenorėjo girdėti. Todėl rajono vadovai kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, kad rangovų veiklą įvertintų VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras. VPT tokius Vilkaviškio rajono valdžios veiksmus įvertino kaip formalius, nes pati merija nesiekia ištaisyti aikštės rekonstrukcijos darbų defektų rangovų sąskaita.

VPT direktorė Diana Vilytė „Lietuvos žinioms“ teigė, kad su vertinimo išvada yra supažindinta tiek Vilkaviškio rajono merija, tiek europinių lėšų administravimą prižiūrinti VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra. „Mūsų galimybės, kai viešieji pirkimai jau atlikti ir projektai įgyvendinti, yra labai ribotos. Ar taikysime kokias nors sankcijas Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai už pažeidimus, kol kas negaliu pasakyti. Šiuo metu visą vertinimo medžiagą nagrinėja mūsų teisininkai, gavę jų išvadas spręsime dėl galimybės ginti viešąjį interesą, prašydami taikyti alternatyvias sankcijas“, – aiškino ji.

Daug ką aiškinsis

Vilkaviškio rajono meras Algirdas Neiberka „Lietuvos žinioms“ komentuoti VPT parengtos vertinimo išvados nepanoro ir aiškino, kad nėra išsamiau susipažinęs su ja ir pačia situacija. Esą tai savivaldybės administracijos direktoriaus Vito Gavėno veiklos sritis.

Šis „Lietuvos žiniomis“ teigė, kad su VPT vertinimo išvada susipažinta, tačiau merija dar nėra galutinai apsisprendusi, sutikti su ja ar ne. „Dar daug ką aiškinsimės“, – tvirtino jis. Anot V. Gavėno, aikštės rekonstrukcijai prižiūrėti buvo pasamdytas techninis prižiūrėtojas, jis ir privalėjo stebėti ir kontroliuoti, kad visi darbai vyktų pagal techninį projektą. Taip pat visus darbus kontroliavo savivaldybės administracijos darbuotojas. Jie savo parašais patvirtino, kad darbai atlikti pagal techninį projektą.

„Kol kas kalbėti apie tiesioginių kaltininkų atsakomybę nenorėčiau, nes dar reikia išsiaiškinti, kas iš tiesų atlikta ne pagal projektą, kokia dėl to patirta žala“, – dėstė V. Gavėnas.

Anot jo, nėra taip, kad savivaldybės administracija nieko nedaro ir nereikalauja, jog rangovai ištaisytų defektus. Dalis jų jau pašalinta savivaldybės administracijos sąskaita ir dabar ketinama reikalauti, kad rangovai padengtų patirtas išlaidas.

Lydėjo nesėkmės

Įvairių nesusipratimų dėl J. Basanavičiaus aikštės rekonstrukcijos kildavo nuo pat jos pradžios. Pirmas aikštės rekonstrukcijos projektas, neturint jokio finansavimo šaltinio, buvo parengtas dar 2010 metais. Darbų konkursas paskelbtas 2014-ųjų rudenį, o finansavimas gautas tik 2015 metais. Tų pačių metų liepą prasidėjo realūs rekonstrukcijos darbai. Statybų leidimas buvo išduotas trims konkursą laimėjusioms bendrovėms – UAB „Verslo bitė“, „Urbasta“ bei „Lyderio grupė“.

Pagal pirmuosius vietos valdžios pažadus visa aikštės rekonstrukcija turėjo būti baigta 2015-ųjų lapkritį, vėliau terminas buvo pratęstas iki 2016 metų kovo, galiausiai paaiškėjo, kad galutinis terminas – pirmojo 2016 metų pusmečio pabaiga.

Aikštės rekonstrukcija kainavo apie 1,2 mln. eurų (1,05 mln. eurų – Europos Sąjungos lėšos). Tai buvo Lietuvoje pirmas projektas, finansuojamas pagal 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos priemonę „Miestų kompleksinė plėtra“.

Iškilmingas aikštės atidarymas surengtas 2016 metų birželio viduryje, jos dar nebaigus rekonstruoti. Po iškilmių į aikštę vėl skubėjo statybininkai ne tik užbaigti darbų, bet ir ardyti prieš pat aikštės atidarymą sudėto aikštės grindinio prie fontano.

Pagrindinės miesto aikštės rekonstrukcija vilkaviškiečiai nepatenkinti ir dabar. Ne vieną žmogų stebina prie J. Basanavičiaus paminklo paklotų postamento plokščių spalva, atsiradusi, kai po vienos žiemos statybininkai jas nuvalė kažkokiu skysčiu.