Pajūrio urbanizacijos garvežys pajudėjo
Šio­je pa­va­sa­rio se­si­jo­je Sei­mas svars­tys gru­pės par­la­men­ta­rų siū­lo­mas Pa­jū­rio juo­stos įsta­ty­mo pa­tai­sas, ku­rios at­ver­tų ke­lią nau­joms sta­ty­boms tiek že­my­ni­nė­je da­ly­je, tiek Kur­šių ne­ri­jo­je.

Įstatymo pakeitimo projektu norima išbraukti teisiškai reglamentuotą pajūrio juostos zoną nuo uosto vartų iki Klaipėdos šiaurinių ribų. Taip pat siekiama, kad būtų galimos naujos statybos Kuršių nerijos gyvenvietėse.

„Dabartinis Pajūrio juostos įstatymas užkerta kelią urbanizacijai, negalima statyti net viešojo tualeto Melnragėje. Taip užprogramuota stagnacija, mūsų pajūrio kurortai nebesivysto“, – „Lietuvos žinioms“ sakė vienas projekto autorių parlamentaras Simonas Gentvilas.

Savo ruožtu tiek Aplinkos ministerija, tiek jai pavaldi Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) prieštarauja politikų užmojams ir tikina, kad pakeitus teisės aktą Baltijos jūros pakrantei grėstų nežabojamas statybų vajus.

Rūta Baškytė: "Tai, ką dabar teikdami Pajūrio juostos įstatymo pakeitimus siūlo parlamentarai, yra didesnė blogybė nei galiojanti tvarka.“ / BNS nuotrauka

Drastiški pakeitimai

Seime registruotos Pajūrio juostos įstatymo pataisos yra susijusios su keliais esminiais pokyčiais. Dabar galiojantys teisės aktai reglamentuoja, kad pajūrio juostai priskiriama ne siauresnė kaip 100 metrų nuo jūros kranto linijos nutolusi sausumos teritorija, į kurią įeina kopagūbris, prieškopė, klifas bei paplūdimys ir kuri driekiasi nuo Latvijos sienos iki Klaipėdos uosto šiaurinio molo.

„Siūlome pakeisti šį apibrėžimą ir pajūrio juostai priskirti teritoriją ne iki molo, o iki šiaurinės Klaipėdos miesto ribos. Tokiu būdu Pajūrio juostos įstatymas nebegaliotų tai kelių kilometrų atkarpai. Keisti teisės aktą reikia dėl kelių priežasčių. Pirma, prie Melnragės planuojama statyti išorinį uostą, o pagal galiojantį įstatymą jokia šiam objektui reikalingos infrastrukūros statyba negalima. Dar svarbiau, kad Pajūrio juostos įstatymas draudžia ir kurortinei infrastruktūrai būtinų objektų atsiradimą. Net viešojo tualeto su nuotekų vamzdynų negalima statyti. Štai AB „Smiltynės perkėla“ nori pastatyti tualetus klientams nerijoje, bet negali“, – pasakojo S. Gentvilas.

Esą tokia situacija stabdo Pirmosios bei Antrosios Melnragių vystymąsi ir užkerta kelią būti turistams patraukliomis teritorijomis.

„Išbraukus minimą pajūrio ruožą iš teisiškai reglamentuotos pajūrio juostos atsivertų kelias būtinai urbanizacijai. Dabar yra tiek draudimų, kad Klaipėda nebegali konkuruoti su kurortais. Svarbu pažymėti, kad Pajūrio juostos įstatymas toliau galiotų saugomai teritorijai – Pajūrio regioniniam parkui. Nesiūlome užstatyti Karklės, Nemirsetos, o kalbame tik apie Klaipėdai priklausančią pajūrio dalį“, – tikino Seimo narys.

KNNP nori statyti gamtos mokyklėlę Purvynėje – negalima. Etnografinė žvejo sodyba Preiloje? Negalima. Nes nauja statyba.

Dar viena siūloma keisti pozicija susijusi su Kuršių nerija, kuri yra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Įstatymo pakeitimo projekte nurodyta, kad pajūrio juosta Kuršių nerijos dalyje sutampa su Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) sausumos teritorija, išskyrus urbanizuotas teritorijas. Tai reiškia, jog, Seimui palaiminus pataisas, dabartiniai Pajūrio juostos įstatyme įtvirtinti statybų ribojimai Kuršių nerijos kurortinėms gyvenvietėms nebegaliotų.

„Turime konkretų atvejį: Juodkrantėje už Europos Sąjungos lėšas norima pastatyti socialinį būstą, bet Pajūrio juostos įstatymas draudžia naujas statybas šioje teritorijoje. Mano nuomone, tikrai reikia saugoti kopas, miškus, paplūdimius, tačiau gyvenamosios vietovės privalo vystytis“, – argumentavo S. Gentvilas.

Dar vienas pasiūlymas – leisti statybų pajūrio juostoje leidimus išduoti konkrečios savivaldybės administracijos direktoriui. Pagal dabartinę tvarką Kuršių nerijoje minėtus leidimus išduoda Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija palaiminus aplinkos ministrui.

„Iš visų šalies savivaldybių tik Neringos miesto municipalitete yra tokia tvarka. Ne Vilnius turi spręsti, kaip geriau tvarkytis savivaldybėje, o vietos valdžia“, – dėstė parlamentaras.

Simonas Gentvilas: "Mano nuomone, tikrai reikia saugoti kopas, miškus, paplūdimius, tačiau gyvenamosios vietovės privalo vystytis.“ / "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Stabdo vystymąsi

Siūlomas įstatymo pataisas teigiamai vertino tiek Neringos, tiek Klaipėdos miesto merai.

„Absurdiškiausia yra tai, jog planuojant naujas statybas pavyksta suderinti pozicijas tiek su KNNP, tiek su paveldosaugininkais, Aplinkos ministerija, bet galiausiai atsimušame į sieną – Pajūrio juostos įstatymą. Išleidžiami pinigai techniniams projektams parengti, bet vis vien tas įstatymas neleidžia nieko daryti. Pavyzdžiui, Juodkrantėje prie prieplaukos norima pastatyti naują autobusų stotelę. Negalima. Draudžia minėtas įstatymas. Pačią prieplauką rekonstruoti pagal visus galiojančius dokumentus galima, bet Pajūrio juostos įstatymas užkerta kelią prie jos padaryti privažiavimą. Nauja statyba, todėl negalima“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Neringos meras Darius Jasaitis.

Jis žėrė ir kitus pavyzdžius: pagal KNNP tvarkymo planą galima įrengti dviračių taką prie Gintaro įlankos, o štai pagal Pajūrio juostos įstatymą tokia veikla draudžiama.

„Visiška nesąmonė. Parengtas Gintaro įlankos detalusis planas yra suderintas su institucijomis, bet tas įstatymas uždeda kryželį bet kokioms statyboms. Net Nidoje vietoj žuvininkystės ūkio sandėlių verslininkams norint pastatyti prabangų viešbutį viską blokuoja minėtas įstatymas. KNNP nori statyti gamtos mokyklėlę Purvynėje – negalima. Etnografinė žvejo sodyba Preiloje? Negalima. Nes nauja statyba. Čia galima vardyti ir vardyti tuos pavyzdžius“, – kalbėjo D. Jasaitis.

Uostamiesčio vadovas Vytautas Grubliauskas „Lietuvos žinias“ tikino, kad dabartinė tvarka reiškia paralyžių.

„Jei Seimas priimtų įregistruotas pataisas, būtų atrištos rankos, būtų galima plėtoti infrastruktūrą mūsų pajūryje“, – sakė jis.

Galimos grėsmės

VSTT direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė įžvelgė ne vieną Pajūrio juostos įstatymo pataisose užprogramuotą blogybę.

„Reikia pripažinti, kad tam tikrų korekcijų įvairiuose teisės aktuose reikia. Tačiau tai, ką dabar teikdami Pajūrio juostos įstatymo pakeitimus siūlo grupė parlamentarų, yra dar didesnė blogybė nei galiojanti tvarka“, – tikino ji.

Esą galima kalbėti apie konkrečius statybų atvejus, teisės aktų subtilybes, tačiau plačiai atverti galimybes bet kokioms statyboms pajūryje būtų ydinga.

„Dabar nemažai saugiklių yra KNNP tvarkymo plane, tačiau jis ateityje gali būti koreguojamas. O korekcijos daromos atsižvelgiant į nacionalinius teisės aktus, įstatymus. Jei Pajūrio juostos įstatymas bus pakeistas taip, kad Kuršių nerijos urbanizuotose teritorijose nebegaliotų tame įstatyme dabar įtvirtinti ribojimai, sulauktume itin neigiamų pasekmių. Keis tvarkymo planą jau atsižvelgdami į faktą, kad ribojimų nėra. Kitaip tariant, tos tvarkos liberalizavimas įstatymiškai užprogramuotų problemas rengiant kitus teisinius dokumentus“, – kalbėjo R. Baškytė.

Esą dabartiniai saugikliai turėtų išlikti ir būti koreguojami ne taip drastiškai, kaip siūlo grupė Seimo narių. Jų siūlomoms pataisoms, kurias artimiausiu metu svarstys Seimo komitetai, nepritarė ir Aplinkos ministerija.