Nidos pliažui – nauja gelbėjimo stotis
Di­džiau­sio ir po­pu­lia­riau­sio Kur­šių ne­ri­jo­je Ni­dos pa­plū­di­mio lan­ky­to­jams ren­gia­ma ma­lo­ni staig­me­na: jau gau­tas lei­di­mas sta­ty­ti nau­ją, mo­der­nią gel­bė­ji­mo sto­tį.

Aptriušusi senoji, suręsta dar 1974 metais, bus sulyginta su žeme. Vietoj jos ant apsauginio kopagūbrio iškils šiuolaikinės architektūros statinys. „Nidos pliažas yra reprezentacinis, todėl dar sovietmečiu statyta medinė gelbėjimo stotis darko vaizdą, gadina mėlynosios vėliavos statusą turinčio paplūdimio prestižą. Joje nei tualetų, nei dušo, nei vandens nėra. Naujasis statinys turės visus patogumus. Jūros pusėje bus įrengta ir jauki laiptų terasa, veiks kavinė, bus galima organizuoti konferencijas. Po Nidos gelbėjimo stoties rekonstrukcijos savo eilės sulauks ir Juodkrantė, o Preilos stotis jau rekonstruota“, – „Lietuvos žinioms“ sakė mero pareigas laikinai einantis Neringos vicemeras Narūnas Lendraitis.

Apie 500 tūkst. eurų galinti kainuoti Nidos gelbėjimo stoties rekonstrukcija bus vykdoma Neringos savivaldybei priklausančios UAB „Neringos komunalininkas“ lėšomis.

Pasirinko moderną

Nidos oficialus paplūdimys yra ilgiausias visoje Neringos savivaldybėje ir siekia per 3 kilometrus. Ant jūrinio kopagūbrio, ties pagrindiniu taku į pliažą, stūkso medinis, sovietmečiu statytas gelbėtojų stoties pastatas, kurio nusidėvėjimas – 70 procentų.

Visoje Kuršių nerijoje kol kas gražiausia taip pat sovietmečiu suręsta, bet prieš keletą metų už maždaug 100 tūkst. eurų rekonstruota Preilos gelbėtojų stotis. Nidoje prireiks keliskart didesnių investicijų.

Jau gautas minėtos stoties statybos leidimas ir parengtas techninis projektas (UAB „Erdvės norma“). Numatyta nugriauti senąją stotį ir pastatyti naują per 7 mėnesius. Vietoj dabartinio per 120 kv. m pastato iškiltų du, jų bendras plotas – per 270 kv. metrų. Viename korpuse būtų įrengtas gelbėtojų bokštelis, medicinos punktas, gelbėjimo patalpos, o kitas pastatas būtų daugiaunkcis: jame veiktų kavinė, būtų įrengta konferencijų patalpa, skirta gelbėtojų seminarams, mokymams, viešiems bei oficialiems savivaldybės renginiams.

Sprendžiant iš naujosios gelbėtojų stoties vizualizacijos, norima statyti ne senąją Kuršių nerijos architektūrą atkartojantį, o modernų pastatą. Techniniame projekte nurodoma, kad fasadų apdailai pasirinktos natūralios, agresyviam jūrinio klimato poveikiui atsparios medžiagos: stiklas, betonas ir medis. Projektuotojai ieškojo sąsajų su Kuršių nerijos vietovės ženklais, jachtų, kurėnų burėmis, pjaustinėtomis tradicinių pastatų detalėmis.

Numatyta nugriauti senąją gelbėjimo stotį ir per 7 mėnesius pastatyti naują. Vietoj dabartinio per 120 kv. m pastato iškiltų du, jų bendras plotas – per 270 kv. metrų.

Pasak Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorės Aušros Feser, daug diskutuota dėl naujosios gelbėjimo stoties architektūros. „Net speciali konferencija buvo surengta. Svarstyta, ar kopijuoti gyvenviečių stilistiką, ar statyti modernų statinį. Manome, kad prie jūros išties nebūtina kopijuoti senosios architektūros, čia gali būti pastatytas modernus, į kraštovaizdį įsiliejantis lengvų formų statinys“, – „Lietuvos žinioms“ teigė ji.

Daugiau patogumų

UAB „Neringos komunalininkas“ direktorė Danguolė Seselskytė „Lietuvos žinioms“ teigė, kad rangos darbų konkursas kol kas sustabdytas. „Tikslinamas darbo projektas. Kai tai bus padaryta, skelbsime rangos darbų konkursą. Tikėtina, kad griovimo darbai ir statybos prasidės rudenį, o jau kitą vasaros sezoną poilsiautojus pasitiks nauja gelbėtojų stotis“, – teigė ji. Kaip pasakojo Neringos gelbėtojų vadovas Gintaras Kuprys, dabartinės gelbėtojų stoties būklė yra tokia prasta, kad statinys bet kada gali pradėti griūti.

„Medinės dalys – supuvusios. Tame pastate nėra nei tualetų, nei vandentiekio, todėl mūsų darbuotojai vasarą nešasi vandens talpyklas. Pliažų lankytojams iki prie tako įrengto viešojo tualeto reikia eiti kelis šimtus metrų, o naujojoje stotyje bus ir vanduo, ir tualetai. Žinoma, mums labai svarbu, kad civilizuotas darbo sąlygas turės ir gelbėtojai: bus poilsio kambarys, virtuvėlė, patalpos įrangai laikyti“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino jis.

Anot G. Kuprio, rekonstruotoje Preilos gelbėjimo stotyje sumontuoti patamsinti langai, o tai ypač svarbu aplinką stebintiems darbuotojams. „Vasarą patalpos neįkaista, daug patogiau budėti ir žiūrėti, kaip elgiasi poilsiautojai“, – vardijo jis.

Neringos vicemero N. Lendraičio tikinimu, po Nidos gelbėtojų stoties rekonstrukcijos ateis eilė ir Juodkrantei. „Į mūsų kurortą atvykę poilsiautojai tikisi komforto ir europietiškų paslaugų. Jiems tie sovietiniai reliktai išties nedaro teigiamo įspūdžio. Kalbant apie architektūrinį apsisprendimą reikėtų priminti, kad net pradėjus kurti Kuršių nerijos kurortus ir juos plėtojant XIX amžiaus antrojoje pusėje stengtasi neatsilikti nuo to meto europinio lygio kurortų madų. Pastatai buvo statomi atsižvelgiant į naujausias architektūros madas. Todėl ir ant jūrinio kopagūbrio nuspręsta daryti tą patį: rinktis moderną, tačiau ne agresyvų, kontrastuojantį su aplinka, o į ją įsiliejantį“, – teigė politikas.