Miestiečiai patys spręs, kam naudoti savo pinigus
Jau an­trus me­tus iš ei­lės Aly­taus mies­to gy­ven­to­jams su­teik­ta tei­sė pa­tiems siū­ly­ti gy­ve­na­mo­sios ap­lin­kos ge­ri­ni­mo pro­jek­tus, taip pat iš pa­siū­ly­tų at­rink­ti tuos, ku­rie bus įgy­ven­di­na­mi.

Kokie konkretūs projektai bus įgyvendinti šiemet, paaiškės vidurvasarį, kai baigsis alytiškių balsavimas. Gyventojų pasirinktiems projektams vykdyti šiemet miesto biudžete numatyta 50 tūkst. eurų.

Idėjų – ne viena

Alytaus miesto valdžiai šių metų pradžioje paskelbus apie galimybes teikti paraiškas gyvenamosios aplinkos gerinimo projektams, sulaukta 14 paraiškų. Jose aprašytas iniciatyvas vertino komisija, sudaryta iš miesto tarybos narių, savivaldybės administracijos tarnautojų ir bendruomenės atstovų. Pasak Alytaus miesto savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus vedėjos Modestos Tarasauskienės, įvertinusi visas paraiškas, komisija alytiškių balsavimui pateikė 10 iniciatyvų, nes kitos buvo pasiūlytos įgyvendinti ne viešosiose teritorijose.

Ir pavieniai alytiškiai, ir bendruomenės paraiškas galėjo teikti dviejų kategorijų projektams. Pirma – tai mažos apimties infrastruktūriniai, projektavimo nereikalaujantys, dar šiemet įgyvendinami projektai, kurių vertė neviršija 25 tūkst. eurų. Antra – didelės apimties nekomercinės paskirties infrastruktūriniai projektai, kurių vertė iki 150 tūkst. eurų. Šie būtų įgyvendinami mieste per dvejus metus, techninę dokumentaciją pradedant rengti pirmaisiais metais.

„Pirmieji visoje Lietuvoje pernai alytiškiams pasiūlėme patiems išsirinkti ir nuspręsti, kurioje vietoje ir kokia idėja turėtų būti įgyvendinta miesto lėšomis. Toks naujoviškas biudžeto skirstymo modelis egzistuoja Europoje. Mūsų komanda šią praktiką ne kartą pristatė kitoms savivaldybėms, esame ir Europos politikos inovacijų miestuose finalininkai“, – teigė merijos valdininkė.

Dvi kategorijos

Tiek mažųjų, tiek didžiųjų projektų kategorijų iniciatyvos pasiskirstė po lygiai – alytiškių vertinimui teikiama po penkis abejų kategorijų projektus. Tarp mažųjų projektų – pasiūlymai Jaunimo parke, prie skulptūros „Voras“, įrengti grilio zoną su dviem kepsninėmis ir lauko baldais, taip pat siūloma V. Krėvės gatvėje įrengti Romo Kalantos skverą, kuris turėtų tapti jaukesne erdve ir traukos objektu. Ten reikia atnaujinti šaligatvį, įrengti apšvietimą, karkasinę stoginę, atnaujinti želdinius. Alytiškių vertinimui pateiktas ir pasiūlymas kieme tarp Miklusėnų gatvės daugiabučių namų įrengti 4–5 sporto treniruoklius bei šalia vaikų žaidimo aikštelės komplekso pastatyti keletą suolelių, o Lelijų gatvėje prie 44-ojo namo pakabinti atminimo lentą Benjaminui Petrovui ir taip įamžinti jo indėlį pastatant ir 1934 metais Alytuje atidarant pirmąją privačią ligoninę. Senamiesčio skvere arba Miesto sode siūloma pastatyti pavienę ar kompozicinę bronzinės voverės su riešutu skulptūrą, viliantis, kad voverė galėtų tapti vienu miesto simbolių, nes Alytaus parkai – šių gyvūnų rojus.

Tarp didžiųjų, dvejus metus įgyvendinamų projektų yra pasiūlymų Ulonų, Santakos bei Naujojoje gatvėse įrengti miesto vartus, atnaujinant miesto riboženklius, siūloma išasfaltuoti į Pirmojo Alytaus prieš 22 metus atidarytas kapines vedantį žvyrkelį (Gluosnių gatvę), taip pat siūloma išplatinti Sporto gatvę ties muzikos mokykla. Tarp didžiųjų projektų yra ir idėja Jaunimo parke įrengti gal net pirmąją Lietuvoje lauko laipiojimo sienelę su reikiamu apšvietimu, suoliukais, taip pat pageidaujama Kanklių gatvėje įrengti Kalvos seniūnaitijos bendruomenei susibūrimo vietą. Joje turėtų atsirasti namelis, pavėsinės, smėlio dėžės, sūpynės, krepšinio, mažojo futbolo aikštelės, virvių laipynė.

Kuriems šių projektų bus uždegta žalia šviesa, paaiškės alytiškiams nubalsavus internetu. Anot M. Tarasauskienės, balsuoti už pasiūlytų iniciatyvų projektus gali visi miestiečiai, deklaravę gyvenamąją vietą Alytuje ir iki balsavimo dienos sulaukę 16 metų. Pats balsavimas vyks iki birželio 25 dienos.

Idėjos nemarins

Tokią pilietinio biudžeto idėją, kai sprendžiama, kam turėtų būti panaudoti miesto biudžeto pinigai gerinant gyvenamąją aplinką, Alytus perėmė iš miestų partnerių Lenkijoje. Ten tokia praktika taikoma jau nuo 2011 metų. Praėjusiais metais alytiškiai nusprendė, kad miesto biudžeto lėšomis būtų tvarkomas Dainų slėnis, įrengta čiuožykla prie Didžiojo Dailidės ežero bei pradėta atkurti Miesto sodo koncertinė erdvė. Pastarąjį projektą užbaigti ketinama šiemet.

Kadenciją baigiantis Alytaus miesto meras Vytautas Grigaravičius „Lietuvos žinioms“ teigė, kad galimybė tiesiogiai patiems spręsti, kam naudojami biudžeto pinigai, padeda alytiškius įtraukti į miesto gyvenimą. „Tai vienas būdų įtraukti miesto gyventojus į miesto valdymą, leisti jiems pasijausti tikraisiais miesto šeimininkais. Juk miestiečiai turi rodyti iniciatyvą, patys spręsti vietos problemas, patys turi jaustis atsakingi už savo miestą“, – tvirtino V. Grigaravičius. Jis vylėsi, kad iniciatyva šiemet atrinktais įgyvendinti projektais nesibaigs ir ją toliau plėtos jau kitos prie miesto valdžios vairo stosiančios politinės jėgos.

Išrinktasis Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis „Lietuvos žinioms“ tvirtino palaikąs bendruomenių iniciatyvas, kurios padėtų tapti Alytui dar gražesniam ir jaukesniam. „Tai ne tik tęstiniai projektai, bet ir puiki idėja, kurios mes tikrai nenumarinsime. Tokiems projektams įgyvendinti pinigų rasime ir ateityje“, – tikino išrinktasis Alytaus miesto meras.