Kiaulės nugara virs kakleliu: Kuršių nerijai – naujos grėsmės
Po­li­ti­niu skan­da­lu pa­žen­kin­ta ne­se­niai pa­tvir­tin­ta Klai­pė­dos mies­to bend­ro­jo pla­no kon­cep­ci­ja ga­li at­ver­ti pra­žū­tin­gą Pa­ndo­ros skry­nią Kur­šių ne­ri­jai.

Mat svarbiame strateginiame dokumente numatyti kardinalūs pokyčiai, pietinėje uostamiesčio dalyje gerokai praplečiant Smeltės pusiasalį ir taip tris kartus susiaurinant Kuršių marių plotį. Maža to, plane pažymėta ir nauja pėsčiųjų bei automobilių kelto linija.

Aplinkosaugininkai būgštauja, kad įgyvendinus tokius užmojus bus suduotas smūgis trapiai nerijos ekosistemai, o pasekmės jos kraštovaizdžiui – gąsdinančios ir nesuvaldomos. Dėl dokumente užprogramuotų ateities pokyčių ketinama kreiptis į Lietuvos nacionalinę UNESCO komisiją bei UNESCO Pasaulio paveldo centrą.

Strateginiame dokumente ties Smeltės pusiasaliu numatyta įrengti naują keltų liniją, jachtų uostelį bei užpilti dalį Klaipėdos sąsiaurio. / Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nuotrauka

Politiniai demaršai

Šiuo metu rengiami du pamariui ir pajūriui itin svarbūs strateginiai dokumentai, kurie galios mažiausiai 10 metų, o ateities vizija numatoma 50 metų. Tai – Klaipėdos miesto ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) bendrieji planai.

Abu dokumentai – tarpinėje stotelėje, nes kol kas patvirtintos tik jų koncepcijos. Uosto bendrąjį planą tvirtins Vyriausybė, o miesto – savivaldybės taryba.

Uostamiesčio bendrojo plano koncepcijos tvirtinimas jau išsipūtė iki politinio skandalo. Mat šį dokumentą be mero ir savivaldybės tarybos pritarimo pasirašė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas. Dėl šių veiksmų vakar jis buvo atleistas iš pareigų. Merijos valdininkas politikų rūstybę užsitraukė dėl to, kad bendrojo plano koncepcijos tvirtinimą taryba buvo atidėjusi du kartus, o jis parašą padėjo be atstovaujamosios valdžios pritarimo, šiai nė neįtariant.

Į petryčius nuo Kiaulės nugaros salos esantis Smeltės pusiasalis gali būti gerokai išplėstas Kuršių marių akvatorijos sąskaita. / Deniso Nikitenkos nuotrauka

„Pasirašiau koncepciją, nes turėjau tokią teisę, įstatymų nepažeidžiau. Be koncepcijos niekas negalėjo judėti toliau, nors šis dokumentas turėjo būti patvirtintas dar pernai. Taryba vis atidėliojo, dėl to strigo miesto planavimas. Dabar bus detalizuojami sprendiniai, derinama su visomis reikiamomis institucijomis, o patį bendrąjį planą jau tvirtins naujos kadencijos savivaldybės taryba. Tai, kas numatyta koncepcijoje, – strateginiai dalykai, kurie atsispindės galutiniame dokumento variante“, – „Lietuvos žinioms“ sakė savivaldybės administracijos direktoriaus posto vakar netekęs S. Budinas.

Įdomu tai, kad Klaipėdos miesto bendrojo plano koncepcijai buvo pritarusi kaimyninės Neringos savivaldybės taryba, tačiau atsisakė suderinti dokumento strateginio poveikio aplinkai vertinimą (SPAV).

„Visi Klaipėdos miesto ir uosto bendruosiuose planuose esantys sprendiniai darys įtaką Kuršių nerijai, mūsų savivaldybei. Keisčiausia, kad planuodami kardinalius pokyčius prie marių jie visiškai nenagrinėjo, kaip tai atsilieps nerijos krantams. Todėl ir nederinome“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Neringos meras Darius Jasaitis.

Darius Jasaitis. / BNS nuotrauka

Užpiltų Kuršių marias

Drastiškiausi ateities planai numatomi šiaurinėje ir pietinėje uostamiesčio dalyse. Ties Pirmąja Melnrage planuojama įrengti jau daugybę diskusijų sukėlusį ir tebekeliantį išorinį uostą, o štai apie pokyčius ties Smeltės pusiasaliu polemizuojama kur kas mažiau.

Remiantis Klaipėdos bendrojo plano koncepcija, pietinėje miesto dalyje, prie marių, atsirastų nauji objektai. Uostininkai planuoja gerokai padidinti dabartinę Smeltės pusiasalio teritoriją užpilant dalį Klaipėdos sąsiaurio, Kuršių marių ties Kiaulės Nugaros sala. Pastaroji būtų sujungta su nauja teritorija.

Dabar ties Kiaulės Nugaros sala atstumas tarp Kuršių nerijos krantų ir žemyno yra apie 1,2 km, o užpylus dalį marių liktų apie 400 metrų ir apie 1,7 km ilgio siaura protaka, savotiškas „kakliukas“.

Saulius Budinas: „Pasirašiau Klaipėdos miesto bendrojo plano koncepciją, nes turėjau tokią teisę, įstatymų nepažeidžiau.“

Ne visiems uostininkų planams pritariantys Klaipėdos politikai išsiderėjo, kad žemyninėje dalyje ties Alksnyne būtų pastatytas naujas jachtų ir pramoginių laivų uostelis. Toje pačioje vietoje bendrojo plano koncepcijoje matyti ir per marias einanti geltonų apskritimų linija, kuri reiškia „rekomenduojamą pėsčiųjų ir automobilių keltų liniją“. Jau nerijos dalyje bendrojo plano kūrėjai nubraižė ir pirsą bei naują kelią, sujungiantį su Smiltynės plentu.

Uostininkai tikina, kad darbai bus daromi tik atlikus poveikio aplinkai vertinimą, suderinus su visomis institucijomis, tačiau net patys Klaipėdos miesto bendrojo plano koncepcijos rengėjai įžvelgė didžiules grėsmes būtent dėl Kuršių marių susiaurinimo.

„Naujos teritorijos suformavimas pietinėje KVJU dalyje (užpilant dalį Klaipėdos sąsiaurio akvatorijos, nukasant dalį Kiaulės Nugaros salos ir dalį Smeltės pusiasalio, kuriame yra botaninis draustinis, įrengiant naujas krantines bei reikiamą infrastrukrūrą ir suprastruktūrą laivų aptarnavimui, krovai) labai jautrioje gamtinėje aplinkoje <…> gali sukelti Kuršių marių bei Klaipėdos sąsiaurio ekosistemų egzistavimo sąlygų pokyčius bei neigiamai įtakoti <…> Kuršių nerijos kraštovaizdžio vizualinę kokybę, kardinaliai pakeisti susiklosčiusią kraštovaizdžio morfologinę struktūrą“, – teigiama dokumente.

Pažymima, kad realizavus uosto sprendinius išaugtų „ženklių poveikių tikimybė kraštovaizdžio unikaliam masteliui ir bendrai erdvinei struktūrai, būdingoms Kuršių marių panoramoms ir siluetams, gamtos ir kultūros jūrinio paveldo elementams“.

Rūta Baškytė. / BNS nuotrauka

Neringa – už borto

Ne kartą analizavę būsimus pokyčius kaimyninės savivaldybės teritorijoje Neringos politikai pasirašius Klaipėdos miesto bendrojo plano koncepciją paleido dar didesnį kritikos strėlių spiečių. „Mes prašėme, kad prieš pasirašant dokumentus SPAV dalyje būtų labai rimtai išanalizuota to plano sprendinių įtaką Kuršių nerijai, bet to nebuvo padaryta. Pirma pribraižė, o paskui galbūt atliks tyrimus. Sugebėjo suplanuoti ne tik savo teritoriją, bet ir nuspręsti už mus, kas bus nerijoje. Pavyzdžiui, ties Alksnynės ekologiniu postu, žemyne, numatė įrengti jachtų uostelį su pėsčiųjų ir mašinų kelto linija. Palaukit, o kaip tuomet dėl perkėlos įrengimo Kuršių nerijoje? Kur bus statomos mašinos, kas ties naują kelią iki kelto, kas įrengs krantines? Kaip galima planuoti keltą ir galvoti tik apie vieną krantą?“ – stebėjosi D. Jasaitis.

Esą tikimybė nutiesti naują kelto liniją gali būti reali. „Vis girdime gandus, kad Naująją perkėlą kada nors panaikins ir tą teritoriją atiduos uosto reikmėms. Galbūt jau dabar žiūrima į tolimą ateitį numatant naują kelto liniją ties Smeltės pusiasaliu. Bet jokiame Kuršių nerijos planavimo dokumente tokios galimybės nėra“, – teigė jis.

Darius Jasaitis: „Klaipėdos miesto ir uosto bendruosiuose planuose esantys sprendiniai darys įtaką Kuršių nerijai.“

Dar labiau merui užkliuvo Kuršių marių užpylimas. Dėl to planuojama kreiptis į UNESCO institucijas. „Ar jūs įsivaizduojate, kas nutiks nerijos krantams, jei ten padarys tą siaurą „kakliuką“? Pirmas dalykas, ties juo smarkiai padidės srovė, todėl bus plaunami, ardomi nerijos krantai. O kas bus per pavasarinius ledonešius: ledų sangrūdos tiesiog užkimš tą siaurą vandens ruožą, grūsis ties mūsų krantais ir juos ardys. Ar planuodami tokius dalykus įvertino grėsmes? Na, nebent sugalvojo, kaip Smiltynę atskirti nuo Neringos savivaldybės ir nori totaliai nuplautų krantų taip suformuojant atskirą salą“, – liūdnai juokavo D. Jasaitis. Jo svarstymu, tas „kakliukas“ esą galėjo būti suplanuotas ne tik dėl naujos teritorijos uosto krovai, bet ir dėl aplinkosauginių priežasčių.

„Mokslininkai jau seniai skambina pavojaus varpais, kad nuolat gilinant uosto akvatoriją, farvaterį į marias priteka labai daug sūraus jūros vandens, o tai keičia žuvų rūšinę sudėtį, išteklius. Gėlavandenės žuvys traukiasi į pietus, Kaliningrado sritį, todėl netenkame vertingų žuvų. O ties Preila šokinėja jūrinės strimėlės, ko anksčiau nėra buvę. Tad „kakliukas“ sumažintų sūraus vandens pritekėjimą, bet nepataisoma jo žala nerijos krantams gali būti kur kas didesnė nei jūrinis vanduo. Pusiasalio pakrantę betonuoti draudžiama, todėl krantai bus tiesiog nuplauti, nuardyti ledų“, – teigė meras.

Saulius Budinas. / klaipeda.lt nuotrauka

Scenarijus – liūdnas

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė teigė, jog ir aplinkosaugininkų netenkino poveikio aplinkai vertinimo dalis. „Įvardytos grėsmės, bet ką daryti, kad jų nebūtų, nepateikta. Mūsų vertinimu, dabartinio sąsiaurio ties Smeltės pusiasaliu užpylimas, drastiškas vandens akvatorijos susiaurinimas yra grėsmė. Vanduo iš Kuršių marių juk niekur nedings, jam reikės ištekėti į jūrą, o kai beliks kelių šimtų metrų siaura protaka, prasidės krantų erozija. Bus stipriai veikiamas povandeninis Kuršių marių šlaitas“, – „Lietuvos žinioms“ sakė ji. Specialistė pabrėžė, kad drastiškomis priemonėmis pakeitus gamtinę aplinką pasekmės gali būti ilgalaikės.

Rūta Baškytė: „Vanduo iš Kuršių marių juk niekur nedings, jam reikės ištekėti į jūrą, o kai beliks kelių šimtų metrų siaura protaka, prasidės krantų erozija.“

Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser akcentavo, kad Kuršių marios yra 1,5 tūkst. kv. km vandens telkinys. „Ties Kiaulės Nugaros sala užpylus dalį marių susiformuotų siaura protaka. Net ir dabar ledonešiai pridaro daug žalos nerijos krantams, tad sunku ir įsivaizduoti, kas dėtųsi tai protakai užsikimšus. Grėstų didžiulis užtvenkimas, netektume pusiasalio krantų, formuotųsi išgraužos, nuogriuvos. Ir nieko padaryti negalėtume, nes nerijos krantai gali būti tvirtinami tik natūraliomis priemonėmis, kurios būtų neveiksmingos“, – „Lietuvos žinioms“ teigė parko vadovė.