Kaune atgimę Vienos vitražai
Pen­ki di­džiau­si ir vie­ni se­niau­sių vi­tra­žų Lie­tu­vo­je, ga­li­ma sa­ky­ti, tar­si pa­ki­lę iš pe­le­nų da­bar vi­su gro­žiu švy­ti Na­cio­na­li­nia­me Mi­ka­lo­jaus Kons­tan­ti­no Čiur­lio­nio dai­lės mu­zie­ju­je Kau­ne. Iki rug­sė­jo 1 die­nos jie pri­sta­to­mi par­odo­je „Sug­rį­žęs į švie­są. Tra­paus kū­ri­nio is­to­ri­ja“.

Įdomi vitražų istorija. Jie Kauno Švč. Sakramento bažnyčioje (Vilniaus g. 31) stovėjo gana trumpai: nuo 1934 metų iki 1964 metų. Sovietmečiu nusprendus bažnyčioje įrengti kino teatrą, vitražai išmontuoti, sukrauti į medines dėžes ir tuometinio Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus direktoriaus Petro Stausko rūpesčiu atvežti į muziejaus saugyklas Pažaislyje. Ir tik visai neseniai jie restauruoti ir sugrįžo į muziejaus salę.

Vienos meistrų darbai

Pirmiausia iš penkiolikos atskirų dalių buvo sudėtas ir restauruotas centrinis vitražas „Nukryžiuotasis su angelais“. Jis muziejaus lankytojams pristatytas 2017 metais. Šiemet į salę atkeliavo ir atnaujinti dar keturi vitražai, vaizduojantys keturis evangelistus. Kaip pasakojo parodos kuratorė menotyrininkė Raimonda Norkutė, centrinis vitražas vertingas tuo, kad jis sukurtas 1880–1881 metais garsiosiose Vienos „Geyling“ dirbtuvėse. Kūrinio kilmę liudija išlikusi šios dirbtuvės signatūra ir vitražo piešinys dirbtuvių archyve. Turimais istoriniais duomenimis, keturių evangelistų vitražai sukurti dvidešimčia metų vėliau. R. Norkutės teigimu, yra prielaida, kad ir jie sukurti Vienoje (tai liudija muitinės raštelis), tik neaišku, kurioje dirbtuvėje.

Menotyrininkės Raimondos Norkutės teigimu, muziejuje šiuo metu eksponuojamų vitražų unikalumą lemia ir tai, kad apskritai senesnių nei XX amžiaus vitražų Lietuvoje yra labai mažai. / Ramūno Guigos nuotrauka

Pasak menotyrininkės, šių vitražų unikalumą lemia ir tai, kad apskritai senesnių nei XX amžiaus vitražų Lietuvoje yra labai mažai. Vienas nedidelio formato XVI amžiaus vitražas saugomas Lietuvos dailės muziejuje, XVIII-XIX amžiaus vitražai puošia Vilniaus Šv. Jonų ir Rokiškio Šv. Mato bažnyčias.

Sukurti Sankt Peterburgui

„Visi šie penki vitražai iš pradžių buvo sumontuoti Sankt Peterburge, Imperatoriškosios Romos katalikų dvasinės akademijos koplyčioje. Po revoliucijos Rusijoje akademija ir koplyčia buvo uždarytos. Ten nyko ir apleisti vitražai, – pasakojo R. Norkutė. – Kai Kaune tarpukariu buvo tvarkoma Švč. Skramento (Dievo Kūno) bažnyčia, 1932 metais Adolfas Valeška parengė jos interjero rekonstrukcijos projektą. Jame už didžiojo altoriaus buvo numatyta nukryžiavimo scena su Dievo Motina ir šv. Jonu evangelistu. Kai kuriuos darbus A. Valeška įvykdė, bet didžiojo altoriaus atvaizdo nesukūrė.“

Tuometis bažnyčios rektorius Blažiejus Čėsnys anksčiau mokėsi ir iki uždarymo dėstė minėtoje Sankt Peterburgo dvasinėje akademijoje, kurios koplyčioje ir buvo tie įspūdingi vitražai. Pasak menotyrininkės, kadangi jis domėjosi bažnytiniu menu, žinojo situaciją Sankt Peterburge, jam pavyko vitražus atvežti į Kauną. Sovietų Sąjungos prekybos atstovybei už vitražus Lietuva sumokėjo 4 tūkst. litų.

Centrinis vitražas vertingas tuo, kad jis sukurtas 1880–1881 metais garsiosiose Vienos „Geyling“ dirbtuvėse.

Nukryžiuotojo vitražas Kauno Švč. Sakramento bažnyčioje buvo įrengtas už didžiojo altoriaus stalo. Jau ir tuo metu vitražus reikėjo restauruoti, nes Sankt Peterburge buvo gerokai nukentėję. To darbo ėmėsi bene vienintelis profesionalus tarpukario vitražistas Stasys Ušinskas, studijavęs Paryžiuje ir tuo metu dėstęs Kauno meno mokykloje.

Pasak R. Norkutės, restauravimas ir montavimas į langus truko keletą metų, pastarasis vitražas sumontuotas 1938 metais. Deja, Kaunas neilgai džiaugėsi įspūdingais Vienos vitražais.

Bažnyčia be vitražų

Garsieji Vienos vitražai, puošę šią Kauno Švč. Sakramento bažnyčią, buvo išmontuoti 1964 metais, suplanavus čia įrengti kino teatrą "Santaka". / Ramūno Guigos nuotrauka

Nors minėtoje Kauno bažnyčioje kino teatras „Santaka“ įrengtas 1964 metais, bažnyčia buvo uždaryta anksčiau, 1949 metais. Per tuos metus apleisti maldos namai buvo niokojami vandalų, vitražai taip pat gerokai nukentėjo. Kai jie nepriklausomybės metais pradėti restauruoti, visai sudužusias dalis teko atkurti iš naujo. Kai kurios atkurtos veidrodiniu būdu, kai kurios – patyrinėjus šio vitražo nuotrauką knygoje „Lietuvos vitražas“. Keletą metų prie šių meno kūrinių dirbo restauratoriai Daugis Bumbulis ir Dalia Mulevičienė.

„Į Kauno Švč. Sakramento bažnyčią vitražai sugrįžti dar negali. Bažnyčia yra gerokai nukentėjusi: kai joje sovietmečiu buvo įrenginėjamas kino teatras, padaryta pertvarų, perdangų, padalyta į du aukštus, erdvė gerokai pakitusi, – pasakojo R. Norkutė. – Didžiojo altoriaus vietoje buvo įrengta kavinė. Nepriklausomybės laikais jos vietoje įrengta laikina koplyčia. Dabar renkamos lėšos bažnyčiai visiškai atstatyti, nes pakitusi ir jos išorė. Dar seniau, XIX amžiuje, kai bažnyčia buvo paversta cerkve, buvo nugriauti jos bokštai.“ Tad vitražai Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje gali likti dar ilgai. Kaip sakė R. Norkutė, bažnyčia pirmiausia planuoja sutvarkyti presbiterinę erdvę ir tik tada joje montuoti vitražus, tačiau kada tai pavyks padaryti, nežinia.