Benkunsko ir Šimašiaus meilė – tik iki Seimo rinkimų?
Po de­ry­bų dėl Vil­niaus mies­to koa­li­ci­jos sos­ti­nės kon­ser­va­to­riai grįž­ta į me­ro Re­mi­gi­jaus Ši­ma­šiaus glė­bį. Kon­ser­va­to­rius į koa­li­ci­ją ve­da Val­das Ben­kuns­kas, vėl iš­si­de­rė­jęs vi­ce­me­ro pos­tą. Po­li­to­lo­gas Lau­ras Bie­li­nis ne­at­me­ta ga­li­my­bės, kad ar­tė­jant Sei­mo rin­ki­mams kon­ser­va­to­riai ga­li im­tis jau pa­ti­krin­tų triu­kų ir var­dan po­pu­lia­ru­mo vėl trauk­tis į opo­zi­ci­ją.

Kolegas vadino „kišeniniais partneriais“

Keturios Vilniaus savivaldybės frakcijos ketvirtadienį pasirašė koalicinę sutartį. Pagal ją trečiai pagal dydį Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai, turinčiai 9 narius, atiteko vienas vicemero postas, vienas administracijos direktoriaus pavaduotojas bei dviejų komitetų pirmininkų postai.

Praėjusios kadencijos metu konservatorių pozicijos buvo stipresnės – tąkart, iškovojusiems 8 vietas taryboje, jiems pavyko susiderėti ne tik dėl vieno Vilniaus vicemero posto, bet dėl administracijos direktoriaus vieno pavaduotojo bei trijų komitetų pirmininkų. Nepaisant to, konservatorių noras bendradarbiauti su liberalais išblėso po poros metų, kuomet Liberalų sąjūdžiui buvo pareikšti įtarimai korupcija „MG Baltic byloje“.

Praėjusią kadenciją ištraukėme gal daugiau nei dvejus metus, bet politiniame gyvenime būna visko.

Tąkart meras R. Šimašius Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakciją pavadino inkaru, trukdančiu dirbti koalicijai ir juos išprašė lauk. Sostinės konservatoriai tuomet tikino esą pašalinti dėl per aukštų liberalams keliamų standartų. Iš vicemero posto besitraukdamas V. Benkunskas tuomet komentavo, kad R. Šimašiaus komandai reikalingi „kišeniniai partneriai“.

Šiandien koalicijos sutartį pasirašydamas V. Benkunskas vėl grįžta į Vilniaus vicemero postą. Jam patikėta kuruoti miesto energetikos (vandens, šilumos ir atliekų tvarkymo ūkių) klausimus, sporto ir sveikatinimo reikalus, į kurių lauką patenka ir jo paties aršiai kritikuotos Nacionalinio stadiono statybos.

Valdas Benkunskas./ BNS nuotrauka

Ar pavyks konservatoriams koalicijoje šįkart išsilaikyti ilgiau – V. Benkunskas spėlioti nesiryžo.

„Sunku pasakyti, pasirašėme sutartį su aiškia darbų programa. Praėjusią kadenciją ištraukėme gal daugiau nei dvejus metus, bet politiniame gyvenime būna visko. Būna įvairių aplinkybių, kurių šiuo metu negaliu suplanuoti, bet bendras tikslas ir šį kartą yra, išmokus visas pamokas, kurias turėjome iš praeitos kadencijos – daugiau orientuotis į darbą, į rezultatus ir siekti tų tikslų“, – sakė V. Benkunskas.

R. Šimašius tvirtino, kad su tris atstovus turėsiančiais „valstiečiais“ nepavyko sutarti dėl jų „noro turėti tikrai daug pozicijų.

„Valstiečius“ palikę už borto tikisi finansavimo stadionui

Vienas iš V. Benkunsko atsakomybėn patekusių strateginių projektų – daug aistrų keliančios Nacionalinio stadiono statybos, kurioms verkiant reikia Vyriausybės finansinės paramos. Anksčiau planuota, jog stadionas kainuos 79,9 mln. eurų, iš jų 36,5 mln. į projektą investuos valstybė, 33,5 mln. eurų sudarys Europos Sąjungos (ES) parama. Prasidėjus teismams tarp rangovų miestas jau neteko 37 mln. eurų ES paramos

„Mes suprantame, kad Vilniui ir visai Lietuvai reikia pagaliau pradėti normaliai vystyti sporto infrastruktūrą ir reikalingas bent vienas sostinėje 10 tūkst. vietų talpinantis stadionas. Bet tai yra ne miesto pinigais statomas objektas. Tai yra Vyriausybės ir Europos Sąjungos lėšų pagrindu pradėtas statyti projektas. Europinių pinigų kaip ir neliko. Vyriausybė jas atima, žada kompensuoti juos per kitus projektus, bet nieko aiškiau nepasako dėl to. Ir neaišku dėl tos dalies – 30 mln. eurų, kuriuos žadama skirti iš nacionalinio biudžeto. Tas finansavimo neaiškumas ir yra pagrindas“, – tikino V. Benkunskas.

Vyriausybės palankumą užsitikrinant finansavimą Nacionaliniam stadionui buvo galima pasiekti į koaliciją priėmus tris Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narius. Tačiau šie, užsiprašę vicemero posto, liko opozicijoje. R. Šimašius tvirtino, kad su tris atstovus turėsiančiais „valstiečiais“ nepavyko sutarti dėl jų „noro turėti tikrai daug pozicijų.

Ekonomikos ir inovacijų ministras bei „valstiečių“ Vilniaus skyriaus pirmininkas Virginijus Sinkevičius LŽ patvirtino, kad jų frakcija iš tiesų derėjosi dėl vicemero posto arba, kaip alternatyvos tam, kelių komitetų pirmininkų vietų. Tačiau, anot V. Sinkevičiaus, ne postų dalybos pakišo koją deryboms.

„Mes išsakėme pozicijas, kokiomis sąlygomis galėtume dirbti: vienas vicemeras arba kaip atsvara – kelių komitetų vadovai. Vicemero pozicijos nekonkretizavome, bet mūsų stipriausia sritis būtų investicijos, ekonomika. Bet pareigos nebuvo pagrindinis dalykas. Neradome sutarimo dėl darbų, aš manau. Tai buvo pagrindinis klausimas. Mes siūlėme įtraukti nemokamą transportą pirmiausia senjorams ir moksleiviams. Sudėtingas klausimas buvo dėl paties komercinės žemės mokesčio padidinimo ir kvartalinės renovacijos fondo“, – vardijo V. Sinkevičius.

Virginijus Sinkevičius./ BNS nuotrauka

Ministras pabrėžė, kad būdami sostinės opozicijoje „valstiečiai“ neturės neigiamos įtakos siekiant miestui užsitikrinti finansavimą Nacionalinio stadiono statyboms.

„Jie yra susitarę su Finansų ministerija, su Vidaus reikalų ministerija, turi atlikti kažkokius darbus, kuriuos turi atlikti, kad stadiono klausimas judėtų į priekį. Nemanau, kad kažkas turėtų keistis, jeigu savivaldybė viską įgyvendins laiku“, – sakė V. Sinkevičius.

Aš nesakau, kad šita koalicija, kuri dabar pasirašė sutartį, yra auksinė ir ideali. Tokia iš reikalo sudaryta koalicija bus, bet nebus stipri ir efektyvi.

R. Šimašius, pristatinėdamas koaliciją, teigė esąs pasiryžęs įgyvendinti nacionalinio stadiono projektą net ir be Vyriausybės indėlio. Tokiu atveju projektas būtų finansuojamas iš savivaldybės biudžeto, nepavykus ir tam, būtų imamasi alternatyvaus stadiono, talpinančio 10–15 tūkst. žiūrovų.

Stipriausia atrama – lenkai

Ketvirtadienį sudarytą Vilniaus miesto koaliciją politologas Lauras Bielinis linkęs vertinti atsargiai. Anot politologo, stipriausiais R. Šimašiaus partneriais šioje koalicijoje būtų galima pavadinti Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicijos frakciją. Turėdami patikimo komandos nario įvaizdį šešis mandatus taryboje iškovoję lenkai šioje koalicijoje susižėrė gerokai daugiau postų, nei mandatu mažiau turinti Darbo partijos frakcija. Pastarieji tegali pasigirti dviejų komitetų pirmininkais. Tuo tarpu lenkai be vicemero dar turės savo administracijos direktoriaus pavaduotoją ir vieną komiteto pirmininką.

Praėjusią kadenciją lenkai Vilniuje taip pat turėjo vieną vicemerą. Šias pareigas ir toliau eis Edita Tamošiūnaitė. Ji prižiūrės ikimokyklinį ir neformalųjį ugdymą, kultūros, sveikatos ir saugaus miesto sritis.

Visgi, politologo nuomone, tai yra iš reikalo sudaryta koalicija ir artėjant Seimo rinkimams, jos sudėtis gali keistis.

Lauras Bielinis./ BNS nuotrauka

„Liberalų byla – tai jau ne ideologinės vertybės, čia yra kriminalas, korupcinė byla, ir ji leido gerai save išviešinti tiems, kurie kritikavo. Priešrinkiminiame laikotarpyje tai labai stipru, leidžia tikrai į save sutelkti dėmesį. Artėja Seimo rinkimai ir juose bus žaidžiamos ir savivaldos kortos, pasiekimai, ir panašūs dalykai. Aš nesakau, kad šita koalicija, kuri dabar pasirašė sutartį, yra auksinė ir ideali. Tokia iš reikalo sudaryta koalicija bus, bet nebus stipri ir efektyvi“, – mano L. Bielinis.

Mero R. Šimašiaus komitetui „Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės“ tenka vienas vicemero postas, kurį užims Vytautas Mitalas, vienas administracijos direktoriaus pavaduotojas, trijų komitetų pirmininkai. Administracijos direktoriaus pareigas ir toliau eis Povilas Poderskis. Valdančioji dauguma vienys 38 tarybos narius iš 51.