Žolės deginimo sezonas: pleška ir pievos, ir pastatai
Žo­lės gais­rų skai­čius šie­met jau per­ko­pė tūks­tan­tį, o pa­sta­ro­sio­mis die­no­mis nuo žo­lės lieps­na per­si­me­tė ir į ke­lis pa­sta­tus.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per praėjusią parą ugniagesiai 101 kartą vyko gesinti atvirose teritorijose kilusių gaisrų, išdegė 92 ha žolės.

Nuo metų pradžios tokių gaisrų jau kilo 1032, per juos išdegė daugiau kaip 1,3 tūkst. ha žolės.

Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovės Lauros Valauskienės, šią savaitę žolės gaisrų gesinimą sunkino stiprus vėjas.

Ketvirtadienį Plungės rajone esančiame Stirbaičių kaime nuo žolės užsiliepsnojo ūkinis pastatas negyvenamoje sodyboje. Aplink jį išdegė 600 arų žolės ir 200 arų miško paklotės.

Keli didesni žolės gaisrai kilo ir trečiadienį. Kaišiadorių rajone, Palapojės kaime, 4,5 ha plote liepsnojo miškas, miško paklotė, 13 ha durpingos pievos ir ūkinis pastatas, šis sudegė.

Jonavos rajone, Gaižiūnų poligone, atskirais židiniais išdegė apie 10 ha žolės.

Ugniagesiai ir aplinkosaugininkai nuolat įspėja, kad žolės deginimas draudžiamas, be to, yra pavojingas, nes greitai plintanti ugnis gali persimesti į pastatus.

Už žolės deginimą gresia baudos nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų eurų.