Pavasario nuostoliai: nevalyti kaminai, stiprūs vėjai ir deginama žolė
At­ši­lus orams gy­ven­to­jų na­mai ken­čia ne tik nuo gam­tos sti­chi­jų, bet ir nuo pa­čių gy­ven­to­jų ap­lai­du­mo. Drau­di­kai įspė­ja, kad pa­va­sa­ris pa­pras­tai iš­sis­ki­ria gais­rų, ku­rie ky­la dėl ne­va­ly­tų ka­mi­nų ir dūm­trau­kių, de­gi­na­mos žo­lės bei stip­raus vė­jo pa­da­ry­ta ža­la.

Draudikai atkreipia dėmesį į pernykštės žolės deginimo pavojus. „Pirmą balandžio savaitę užregistravome du įvykius, kai nuo padegtos žolės užsiliepsnojo ir sudegė žmonių namai. Šių nelaimių nuostoliai – milžiniški, atlyginama žala siekia 100 tūkst. eurų. Paprastai tokie gaisrai kyla, kai žmonės imasi ūkinės veiklos ir aplinkos švarinimo darbų savo ūkiuose bei sodybose. Būtent dabar ir yra toks laikas“, – pranešime spaudai pabrėžė draudimo bendrovės „Gjensidige“ Turto žalų skyriaus vadovas Giedrius Norkus.

Pasak jo, nuo padegtos žolės ugnis pasiekia tvoras ar šalia jų augančius medžius bei krūmus, o tuomet itin greitai persimeta į gyvenamuosius namus, ūkinius pastatus, pirtis ir kitą nekilnojamąjį turtą.

Kaminus valyti būtina ir sezono viduryje

Daugiausia gyvenamųjų namų gaisrų, draudikų duomenimis, pavasarį kyla dėl nevalytų kaminų ir dūmtraukių, kai juose užsidega suodžiai. Tačiau daug reikšmės turi ir blogas šių statinių eksploatavimas – įtrūkimai, pajudėjęs kamino padas ar dėl nutekėjusio kondensato perskeltas dūmtraukio sujungimas.

„Kai namai šildomi intensyviausiai, gaisrų skaičius nebūna pats didžiausias. Kiekvieną mėnesį nuo sausio jis didėja, bet piką pasiekia tik pavasarį. Lygindami gruodžio ir kovo mėnesius matome, jog pavasarį gaisringumas išauga net keturis kartus“, – kalbėjo turto žalų ekspertas.

Jis atkreipė dėmesį, kad tokia situacija susidaro dėl aplaidžios kaminų ir dūmtraukių priežiūros. „Kaminus reikia valyti ne tik prieš šildymo sezoną, bet ir šildymo laikotarpiu, tai yra – ne rečiau kaip kas tris mėnesius. Jei spalį arba lapkritį buvo išvalytas namo kaminas ir pradėtas šildymo sezonas, vasarį ar kovą vėl būtina pakartoti šį darbą. Skaičiai rodo, kad Lietuvos žmonės tikriausiai to nedaro, todėl būtent kovą pasiekiamas gaisrų, kilusių kaminuose ir dūmtraukiuose, pikas, – dėstė G. Norkus. – Be to, jei kūrenama šlapiomis malkomis, kaminas užsikemša greičiau. Tokiu atveju reikia dar dažniau jį valyti.“

Draudikas įspėjo, kad švarinti kaminų pasenusiais metodais nevalia. „Itin pavojingas būdas – išdeginti dūmtraukį įpylus į jį šiek tiek kuro. Kad žmonės nepatirtų papildomų išlaidų, pirmiausia vertėtų išsikviesti specialistus ir patikrinti kamino būklę. Jo apžiūra atliekama įkišus kamerą pro viršų. Tada tampa aišku, ar kaminą reikia valyti, ar jis dar funkcionuoja tinkamai ir nekelia gaisro rizikos“, – patarė G. Norkus.

Negalima užmiršti katilų

Turto žalų ekspertas priminė, kad kietojo kuro katilus, kaip ir dūmtraukius, būtina valyti kas kelis mėnesius. „Katilai paprastai būna sujungti su kaminais, todėl sujungimo vietoje arba kietojo kuro katilo kameroje gali kilti gaisras“, – kalbėjo G. Norkus. Draudiko teigimu, namie esančio katilo būklę gali įvertinti patys gyventojai, nes atidarę dureles deda į jį malkas. „Iš katilo būklės galima objektyviai nuspėti, kokia situacija yra kamine. Jei ant katilo sienelių matyti daug apnašų, tuos pelenus reikėtų atsargiai nuvalyti. Katilų priežiūra gali pasirūpinti gyventojai, tačiau kaminams valyti rekomenduojama kviestis specialistus“, – tvirtino turto žalų ekspertas.

Katilinėje būna šilta, todėl žmonės neretai ant įrenginio džiovina drabužius, šalia prikrauna malkų. „Taip elgtis rizikinga, nes tiek malkos, tiek drabužiai gali perkaisti ir užsidegti. Neretai gaisrą sukelia ir ant šių daiktų iškritusi žiežirba. Taigi visas plotas aplink kietojo kuro katilą turi būti švarus, tvarkingas ir svarbiausia – be jokių degių medžiagų“, – pabrėžė G. Norkus.

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, net trečdalį turto draudimo išmokų sudaro dėl kaminų ir dūmtraukių įrengimo bei eksploatavimo kilusių gaisrų padaryta žala.

Sezonų kaita lėmė didelius nuostolius

Šį pavasarį prie nuostolių namams itin prisidėjo gamtos stichijos – per šalį slinkusios audros. „Šių metų kovą, keičiantis orams, stiprūs vėjai Lietuvoje lankėsi net du kartus. Jų padaryti nuostoliai sudarė net 10 proc. visų kovą užfiksuotų turto draudžiamųjų įvykių, kai paprastai audros žala siekia 2–3 procentus“, – dėstė draudikas.

Pavasario ir vasaros sandūroje, kai orai dar labiau įšils, į Lietuvą vėl atslinks stiprūs vėjai. „Žmonės, išgirdę apie orų pokyčius, turėtų reaguoti į meteorologų įspėjimus – visus judančius daiktus pritvirtinti arba iš kiemo sunešti į ūkinius pastatus. Kaip tik pavasarį ir vasarą lauke laikoma daugiausia tokių daiktų. Kilus audrai dažniausiai skraido lauko baldai, batutai, dviračiai, sodo ir daržo inventorius. Šie daiktai ne tik tampa nebenaudojami, bet ir išdaužo langus, apgadina namo fasadines sienas, net pridaro žalos kaimynams“, – perspėjo G.Norkus.

Jis atkreipė dėmesį, kad kilus audrai taip pat dažnai nukenčia namų stogai. „Esant dideliam vėjui nuplėšiama jų danga. Gali būti pažeidžiami vienas ar keli lakštai, tačiau neretai nukenčia visa stogo konstrukcija, o nuostoliai siekia kelis tūkstančius eurų. Gyvenant pamiškėje arba šalia namo turint sodą nelaimių rizika taip pat padidėja. Medžiai ir jų šakos, užvirtusios ant pastato, sugadina stogą, o kartais ir kitas namo dalis. Todėl reikėtų pasirūpinti medžiais ir tuos, kurie gali pridaryti žalos, pašalinti“, – sakė draudimo bendrovės atstovas.

„Lietuvos žinių“ inf.