Nuostabi žinia: NASA džiaugsmingai praneša, kad pasaulis yra gerokai žalesnis nei prieš 20 metų
NA­SA skel­bia, kad da­bar Že­mė­je yra dau­giau me­džių nei prieš du de­šimt­me­čius. Dvi, smar­kiai ap­gy­ven­din­tos pa­sau­lio ša­lys pa­sta­rai­siais me­tais ener­gin­gai dar­buo­ja­si su me­džių so­di­ni­mo prog­ra­mo­mis ir pa­na­šu, jog tai duo­da ap­čiuo­pia­mos nau­dos.

2017-aisiais Indija sumušė pasaulio rekordą, vos per vieną dieną, o tiksliau – per 12 valandų, pasodindama 66 milijonus vienetų medžių.

„Žaliąjį plitimą“ pirmą kartą NASA mokslininkai pastebėjo 90-ųjų viduryje, bet tuo metu nebuvo pakankamai duomenų, kad būtų galima pasakyti ar tai sukėlė žmogaus veikla.

Tačiau dabar, dėka palydovų duomenų, NASA gali patvirtinti, jog žaliąjį plitimą sukėlė žmonės.

Prietaisas, vadinamas „Moderate Resolution Imaging Spectroradiometer“ arba tiesiog MODIS, suteikia aukšto lygio ir labai tikslius duomenis apie Žemės augmeniją. MODIS šią informaciją renka jau pastaruosius du dešimtmečius ir tyrėjai į Žemę žvelgia, tarsi būtų 500 metrų aukštyje.

NASA duomenys rodo, kad pasaulis tapo žalesnis nei prieš 20 metų. Žemėlapyje plotai, kuriuos dengia didžiausias kiekis augalijos lapijos, pažymėti tamsiai žalia spalva©NASA Earth Observatory

Labiau apgyvendintos šalys deda daugiau pastangų

Renkant duomenis buvo pastebėta, kad augalų ir medžių lapų plotas padidėjo mastu, prilygstančiu Amazonės atogrąžų miškams. NASA teigia, kad, lyginant su 2000-aisiais, stebimas „5 proc. metinis žaliojo ploto augimas“.

„Kinija ir Indija sudaro trečdalį šio ploto augimo, tačiau šiose šalyse yra tik 9 proc. Žemės ploto, skirto augalijai – tai yra stebinantis faktas, atsižvelgiant į bendrą žemės degradacijos lygį ir jos perteklinį išnaudojimą stipriai apgyvendintose šalyse“, – sakė tyrimo vadovas Chi Chen’as.

MODIS darbuojasi 20 metų ir kiekvieną dieną jis padaro po keturis kadrus kiekvienos Žemės vietovės. „Šie ilgalaikiai duomenys leidžia geriau įsigilinti“, – sakė NASA Ameso tyrimų centro mokslininkas ir šio tyrimo bendraautorius Rama’s Nemani’s.

„Kai pirmą kartą buvo pastebėtas žaliasis Žemės plitimas, manėme, kad tai nulėmė šiltesnis, drėgnesnis klimatas ir augalijos tręšimas iš pridėtinio anglies dioksido, kuris yra atmosferoje. Todėl buvo stebimas miškingumo didėjimas šiaurinėse platumose. Dabar, detalūs MODIS duomenys leidžia mums aiškiau suprasti šį fenomeną, jį įvertinti mažose apimtyse ir matome, kad žmonės prie šio proceso taip pat prisideda.“

Kinija ir Indija prie šio žaliojo plitimo prisidėjo skirtingais būdais

Kinija sutelkė pastangas, kaip atkurti ir išsaugoti esamus miškus. Taip pat siekdama užkirsti kelią dirvožemio erozijai, oro taršai ir klimato kaitai, užsodina ir naujus plotus medžiais.

Indijos žaliojo ploto augimas pirmiausiai atsirado dėl intensyvios žemės ūkio plėtros, kadangi augant gyventojų skaičiui, yra reikalinga išlaikyti nuolatinį maisto produktų tiekimą. Naujos technologijos leidžia per metus laiko užauginti didesnį, gausesnį pasėlių derlių.

Klimato kaitai paveikus šį intensyvų žemės ūkį, kuriame naudojamas požeminis vanduo, tokia situacija ateityje gali ir pasikeisti.

„Tačiau dabar, kai žinome, kad tiesioginė žmogaus veikla daro pagrindinę įtaką žaliajam plitimui Žemėje, į tai privalome atsižvelgti sudarydami klimato kaitos modelius“, – sakė Nemani’s. „Tai [MODIS duomenys] padės mokslininkams geriau prognozuoti skirtingų Žemės sistemų elgesį ir tuo pačiu padės šalims priimti geresnius sprendimus dėl to, kaip ir kada imtis veiksmų.“