Mokslininkai perspėja: iki 2030 m. Arktis gali likti be ledo
Jung­ti­nių Tau­tų or­ga­ni­za­ci­jos pa­skelb­to­je at­as­kai­to­je skel­bia­ma, kad emi­si­jų ap­ri­bo­ji­mas, nu­ma­ty­tas Par­yžiaus su­si­ta­ri­me, ne­bus pa­kan­ka­mas sie­kiant iš­veng­ti Ark­ties tem­pe­ra­tū­rų di­dė­ji­mo, ku­ris vi­sa­me pa­sau­ly­je pa­kel­tų jū­ros ly­gį.

Teigiama, kad net pasauliui pavykus pasiekti šiuos tikslus iki 2050 metų Arktyje temperatūros ir toliau augtų papildomais 3–5 laipsniais pagal Celsijų. Tačiau bent jau šio susitarimo pasiekimas leistų išvengti dar dramatiškesnių pasekmių, kurios lauktų žmonijos.

Mokslininkai skelbia, kad temperatūrai pasiekus tam tikrą lūžio tašką pasekmės planetai būtų gerokai pražūtingesnės nei manyta anksčiau. Tad laukti nebėra ko.

Temperatūros pasikeitimų rezultatai galėtų paskatinti dar drastiškesnį ir taip intensyviai tirpstančio jūros ledo nykimą. Viso to rezultatas – kraštovaizdžio visame pasaulyje pasikeitimas.

„Kas įvyksta Arktyje – nelieka Arktyje,“ – sakė Joyce Msuya, JTO Aplinkos apsaugos programos vykdančioji direktorė.

Tyrėjai ragina imtis būtinų veiksmų Paryžiaus susitarimo tikslams pasiekti, nes Arktyje reikalai išties prasti. Tai yra vienas pažeidžiamiausių ir greičiausiai besikeičiančių pasaulio regionų.

Nuo 1979 metų pasaulio jūrų ledo lygis sumažėjo 40 procentų ir jei emisijų kiekis išsilaikys, mokslininkai teigia, kad dar iki 2030 metų Arktis gali likti be ledo, rašo dailymail.co.uk.

Jūros ledui tirpstant, anot mokslininkų, amžinajame įšale kalinta anglis yra paleidžiama į atmosferą, kur ji toliau skatina šiltėjimo procesus.

Mokslininkai teigia, kad yra priskaičiuojama 1,67 milijardo metrinių tonų įkalintos anglies.

Jeigu ši anglis būtų paleista, kaip skelbiama atskaitoje, tai galėtų sutrukdyti Paryžiaus susitarime numatytiems tikslams, apriboti globalios temperatūros kilimą ties 2 laipsniais pagal Celsijų. Todėl veiksmų reikia imtis nedelsiant, kol dar yra bent šiek tiek laiko.