Kovo 19-ąją minima Pempės diena: paukštelis sufleruoja ar greitai atšils
Nuo se­no ti­ki­ma, kad bū­tent šian­dien į ša­lį par­ke­liau­ja pem­pės.

Kovo 19-oji – gilių tradicijų pavasario šventė. Tikėta, kad pempės yra atšilimo simbolis.

Protėviai tikėdavo, kad, jei šią dieną parskrenda pempės, tai prasidės atšilimas. Pempė – atbundančios gamtos pranašas.

Senoliai tikėdavo, kad jei ši diena bus giedra, tai metai bus pieningi. Šią dieną merginos šluodavo kiemus, pradėdavo tvarkyti tradicinius savo gėlių darželius, supurenti žemę.

Kai kur šią dieną jau būdavo sėjamos vasarinės gėlės.

Remiantis Lietuvos ornitologų draugijos duomenimis, šiais metais pirmosios pempės pastebėtos netoli Mongės miškelio Šilutės raj. vasario 10 dieną. Po dviejų dienų pempės stebėtos pievose greta Kintų žuvininkystės tvenkinių.

Paprastoji pempė (Vanellus vanellus) – plačiai žinomas paukštis, kurią tiek iš išvaizdos, tiek iš balso pažįsta kone kiekvienas. Juo labiau, kad tai vienas iš pirmųjų pavasarį parskrendančių paukščių.

Pempės gyvena didesnėje Europos dalyje ir Azijoje. Nors suintensyvėjęs žemės ūkis, melioracija ir kita antropogeninė veikla sumažino pempių skaičių, tačiau jos gan greit sugebėjo prisitaikyti prie kintančių sąlygų, rašoma birdlife.lt

Pempės – migruojantys paukščiai, žiemoti skrendančios iki šiaurinės Indijos ir Kinijos bei Šiaurės Afrikos, kur yra įprastas paukštis Nilo deltoje.

Todėl net ir ankstyvojoje Egipto istorijoje pempės jau yra minimos. Pempė buvo Egipto žmonių, tarnaujančių karaliui, simbolis, kurie žiemos metu, kaip ir pempės, persikeldavo prie deltos.

Pempė dažnai minima ir lietuviškose patarlėse:

• Gena kaip pempė nuo savo lizdo.

• Liesa kaip pempė per šventą Juozapą.

• Margas kaip pempės kiaušinis.

• Klykia kaip pempė ant dirvono.

• Pievos – tik pempėms vaikus penėti.

• Geras kaip keras, kuoduotas kaip pempė, o paikas kaip žekė.