Ką reikia žinoti apie purškimą?
Nau­do­jant purkš­tu­vus – ant au­ga­lų purš­kia­ma dulks­na, t.y. smul­kūs van­dens la­še­liai su iš­tir­pin­to­mis au­ga­lams rei­ka­lin­go­mis me­džia­go­mis. Tai ga­li bū­ti trą­šos ar­ba įvai­rios pro­fi­lak­ti­kai ar gy­dy­mui skir­tos me­džia­gos.

Purškimas sudaro galimybę apdoroti didesnį paviršiaus plotą, nes purškiant įmanoma paveikti sunkiai pasiekiamas augalų vietas. Toks būdas taip pat yra ir ekonomiškesnis kombinuojant medžiagų mišinius, reguliuojant preparatų paskleidimo kiekius. Be to, purškiamas medžiagas augalai įsisavina geriau nei tas, kurios tiesiog išpilamos ar išbarstomos ant dirvos.

Tinkamas purškimas – tai visos augalo lajos, visų lapų padengimas tirpalu, kad purškiamas skystis nenutekėtų ant žemės. Purškiant augalus mažiau teršiama aplinka, sumažėja pavojai kenksmingoms medžiagoms patekti į gruntinius vandenis.

Purškimai dažniausiai skirstomi į profilaktinius, kai purškiami augalai profilaktiškai, kad apsaugoti nuo galimų ligų ir kenkėjų. Taip pat pavasarį profilaktiniai purškimai atliekami su trąšomis, norint pamaitinti augalus reikiamomis medžiagomis. Gali būti ir gydomieji purškimai, kai augalui reikia skubios pagalbos nuo kenkėjų ir ligų.

Kaip tai tinkamai padaryti ir kokias priemones naudoti?

Pirmasis augalų purškimas norint pamaitinti augalus reikiamomis medžiagomis pradedamas anksti pavasarį, kai vidutinė kelių parų iš eilės temperatūra siekia 5–10 laipsnių šilumos. Dažniausiai tai būna kovo pabaigoje.

Antras purškimas atliekamas prieš pat pumpurų sprogimą. Tokiu metu galima juos purkšti ir nuo ligų. Tai paprastai daroma balandžio viduryje arba pabaigoje, priklausomai nuo oro sąlygų. Purškiama insekticidais, daugiausia nuo žiedgraužio, nes tuo metu atskrenda žiedgraužio patelė ir padeda kiaušinėlį, kuris vėliau išgraužia visą žiedo vidų. O kaulavaisius (slyvas, persikus, vyšnias, abrikosus ir pan.) reikia purkšti tada, kai baigiasi žydėjimas ir žiedlapiai numetami.

Pirmas purškimas – daugiau profilaktinis. Jam naudojai mišiniai su vario sulfatu, karbamidu. Galima naudoti jau paruošą prekyboje „Rinkinį vaismedžių pavasariniam-rudeniniam purškimui“. Tai mineralinių trąšų mišinys, skirtas ankstyvajam ir vėlyvajam vaismedžių bei vaiskrūmių tręšimui. Iš trąšų paruoštas tirpalas greitai prasiskverbia į medelių audinius ir papildo juos azoto bei vario trąšomis. Jis skirtas vaismedžių, vaiskrūmių apsaugai nuo įvairių grybelinių ligų (rauplių, dėmėtligės, kokomikozės) ir kovai su šliaužiančiais, čiulpiančiais bei graužiančiais vabzdžiais ir erkėmis. Purškimas atliekamas, kol pumpurai dar miega.

Augalams atgaivinti po žiemos šalčių, tirpalą purškimui taip pat galime paruošti ištirpdant „Agrochema“ trąšas „Karbamidas“. Trąšos praturtintos azotu, ypač reikalingu augalams pavasarį. Esant aukštesnei nei 15 laipsnių šilumos, siekiant išvengti azoto nuostolių, trąšas „Karbamidas“ rekomenduojame ne purkšti, o įterpti į dirvą.

Kai pumpurai ima sprogti, purškiama su fungicidais „Score“ ir „Topas“. Jie apsaugo medelius nuo rauplių, miltligės, alternariozės, gleivėtrūdės. Norint, kad preparatai veiktų efektyviai, reikia laikytis instrukcijose nurodytų rekomendacijų, tarpų tarp purškimų. Jeigu tarpas tarp purškimų per ilgas, purškimo efektyvumas mažėja arba visiškai neveiksmingas. Svarbu žinoti, kad negalima purkšti vaismedžių ir vaiskrūmių tada, kai jie žydi.

Norint išsaugoti sodą sveiką ir sulaukti gausaus derliaus, augalams būtina pagalba – laiku ir tinkamai atliekamas sodo purškimas. Būtent tokiu būdu augalai pamaitinami jiems reikalingomis medžiagomis, apsaugomi nuo ligų ir kenkėjų.

Kaip tai tinkamai atlikti purškimus, kada ir kokius produktus naudoti – visuomet patars „Agrochema“ specialistai visose „Agrochema“ ir „Agromax“ parduotuvėse.

Artimiausią „Agrochema“ ir „Agromax“ parduotuvę rasite ČIA.