Dangų puošia trečioji superpilnatis šiais metais: sutapo su dar vienu įvykiu
Me­tų pra­džio­je vi­si dan­gu­je ga­lė­jo­me ste­bė­ti „su­per­kru­vi­ną­ją vil­ko pil­na­tį“, ku­ri dan­gų nu­švie­tė sau­sio mė­ne­sį.

Negana to, vasario mėnesį danguje ir vėl karaliavo superpilnatis, o štai šiomis naktimis, taip teisingai, jau bus trečioji superpilnatis šiais metais.

Ji vadinama „Sliekų superpilnatimi“.

Ši Sliekų superpilnatis iš tiesų yra labai retas fenomenas. Be to, kad danguje atrodo esanti didesnė už įprastą pilnatį, pirmą kartą per 19 metų ji sutapo su pavasario lygiadieniu.

Labai retas atvejis, kad superpilnatis sutaptų su lygiadieniu – tašku, kuomet Žemės pusiaujas keliauja per Saulės centrą, o dienos ir nakties trukmė yra lygi.

Mėnulis tokiu atveju atrodo didesnis ir ryškesnis nei įprastai. Tai įvyksta dėl to, kad Mėnulis atsiduria arčiausiame Žemei taške. Mėnulį nuo planetos skiria „vos“ 363700 kilometrų.

Jei tik debesys leis, būtinai pasigrožėkite šia pilnatimi, kadangi tai jau paskutinė matoma superpilnatis šiais metais.

O dabar apie pavadinimą

Daugeliui pilnačių pavadinimai sukelia juoką ar bent jau kreivą šypsį veide.

Taigi, iš kur pilnatys įgauna savo neįprastus ir tikrai originalius pavadinimus?

Senosios Amerikos indėnų gentys kovo mėnesio pilnatį praminė „sliekų pilnatimi“, nes ji sutampa su laikotarpiu, kuomet žemę pradeda apleisti žiemos įšalas, ji minkštėja ir į paviršių pradeda brautis sliekai. Logiška, ne?

Taip pat šio mėnesio pilnatis vadinama ir „Gavėnios pilnatimi, „Varnų pilnatimi“, „Plutos pilnatimi“, „Cukraus pilnatimi“ bei „Sulos pilnatimi“.