Vyriausybė pritarė siūlymui įvesti kvotas dirbti atvykstantiems užsieniečiams
Vy­riau­sy­bė pa­si­ta­ri­me tre­čia­die­nį pri­ta­rė siū­ly­mui įves­ti kvo­tas į Lie­tu­vą iš tre­čių­jų ša­lių dirb­ti at­vyks­tan­tiems už­sie­nie­čiams.

Pristatydamas klausimą vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas sakė, kad įstatymu siekiama supaprastinti ir pagreitinti migracijos procedūras, tuo pačiu mažinant galimybes jomis piktnaudžiauti.

„Siekiant sureguliuoti užsieniečių, atvykstančių dirbti į Lietuvą, srautą, reikalinga ne tik kasmet tvirtinti trūkstamų profesijų sąrašą, bet įvertinti ir tikrąjį šalies darbo rinkos poreikį, kurį būtų galima kompensuoti darbuotojais iš trečiųjų šalių“, – Vidaus reikalų ministerijos pranešime teigia E. Misiūnas.

Numatoma, kad kvotą kas metus nustatytų Užimtumo tarnybos vadovas, jis taip pat nustato labiausiai Lietuvoje trūkstamų profesijų sąrašą.

Vyriausybės duomenimis, pernai į Lietuvos įmones dirbti atvyko 52 tūkst. užsieniečių iš trečiųjų šalių, jų skaičius kasmet didėja. Daugiausia į šalį atvyksta ukrainiečių.

Kvotos nebūtų taikomos aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojams.

Pirmoji kvota galėtų būti nustatyta 2021 metams. Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į išduotų vizų ir leidimų laikinai gyventi skaičių bei Užimtumo tarnybos pateiktą informaciją apie įdarbintus užsieniečius, kuriems nereikia nei vizos, nei leidimo laikinai gyventi, skaičiuotų kvotos išnaudojimą ir skelbtų šiuos duomenis viešai.

Išnaudojus kvotą, darbdaviai galėtų įsivežti trečiųjų šalių piliečius tik atlikus darbo rinkos testą, t. y. gavus leidimą dirbti Lietuvoje ar Užimtumo tarnybos sprendimą dėl atitikties rinkos poreikiams.

Šiuo įstatymo projektu taip pat sudaromos palankesnes sąlygas imigruoti užsieniečiams iš ekonomiškai stipriausių šalių, kurioms taikoms bevizis režimas: Australijos, Japonijos, JAV, Kanados, Pietų Korėjos ir Naujosios Zelandijos.

Šių šalių piliečiams siūlomos lengvatos, pavyzdžiui, išduoti iki trejų metų galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, taip pat leisti atvykti su šeima, leisti naudotis neįgaliųjų socialinės integracijos sistema.

Pasak E. Misiūno, praktika rodo, kad dalis užsieniečių, kuriems Lietuvos įmonių kvietimu buvo išduotos nacionalinės vizos, tose įmonėse neįsidarbino, o darbdaviai susiduria su informacijos stygiumi apie kviestų užsieniečių buvimo vietą.

Todėl įstatyme siūloma numatyti pareigą darbdaviams pranešti Migracijos departamentui, jeigu jų pakviestam atvykti dirbti užsieniečiui buvo išduota viza arba leidimas laikinai gyventi, tačiau jis neatvyko ar nebuvo įdarbintas, švietimo įstaigai ar priimančiajam subjektui – jeigu užsienietis, kuriam išduota viza arba leidimas laikinai gyventi studijų ar mokymosi pagrindu, studijuoti ar mokytis neatvyko.

Studijuoti atvykusiems užsieniečiams leidimas laikinai gyventi pagal siūlomą tvarką galėtų būti neišduodamas, jeigu jis nėra surinkęs 40 studijų kreditų per pastaruosius vienus studijų metus ar nesilaiko apribojimo dirbti ne daugiau 20 valandų per savaitę.

Leidimas taip pat būtų panaikinamas užsieniečiui neatvykus mokytis.

Įstatyme taip pat siūloma nuo trijų mėnesių iki vieno trumpinti terminą, prieš kurį užsienietis, norintis pakeisti darbdavį ar darbo funkciją, turi informuoti Migracijos departamentą.

Vyriausybės duomenimis, pernai į Lietuvos įmones dirbti atvyko 52 tūkst. užsieniečių iš trečiųjų šalių, jų skaičius kasmet didėja.

Daugiausia į šalį atvyksta ukrainiečių.

Pritarus šiam siūlymui, įstatymo projektas turėtų būti svarstomas kitos savaitės Vyriausybės posėdyje, BNS sakė VRM ministro patarėja Ieva Dirmaitė.