Vokietijos ekonomika: ar laikas sunerimti Lietuvos verslui?
Pa­sta­ruo­ju me­tu iš Vo­kie­ti­jos plau­kia pra­stos eko­no­mi­nės nau­jie­nos. 2018-ųjų ru­de­nį su­ma­žė­jęs šios ša­lies bend­ra­sis vi­daus pro­duk­tas iki me­tų pa­bai­gos ne­paau­go, va­sa­rį su­si­trau­kė jos pra­mo­nės pro­duk­ci­jos ga­my­ba, ma­žiau už­sa­ky­mų ga­vo ap­dir­ba­mo­ji pra­mo­nė. Silp­nes­nių 2019-ųjų ti­ki­si ir Vo­kie­ti­jos che­mi­jos pra­mo­nė, o ke­le­rius me­tus že­myn kri­tu­si įmo­nių ban­kro­tų krei­vė, kaip prog­no­zuo­ja­ma, šie­met ims kil­ti į vir­šų.

Ar dėl šių tendencijų verta nerimauti Lietuvos verslui? Juk Vokietija – didžiausia Lietuvos eksportuotojų rinka.

Komercinio banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pabrėžė, jog pirmąjį šių metų ketvirtį Vokietijos pirkimo vadybininkų indeksas (angl. PMI) rodė didžiausios euro zonos ekonomikos pramonės susitraukimą. „Dar labiau nerimauti verčia tai, kad Vokietijos pramonės eksporto užsakymai krito į žemiausią lygį per dešimtmetį. Vokietija – didžiausia Lietuvos eksportuotojų rinka, net dešimtadalis viso lietuviškos kilmės eksporto atitenka šiai valstybei“, – „Lietuvos žinioms“ sakė N. Mačiulis.

Vis dėlto jis atkreipė dėmesį į įdomų faktą: Vokietijos bėdos Lietuvos eksportuotojų kol kas visiškai nepaveikė – per pirmus du šių metų mėnesius lietuviškos kilmės prekių (be naftos produktų) eksportas šoktelėjo net 12,9 procento. „Tiesa, tam daug įtakos turėjo išaugęs žemės ūkio produkcijos eksportas, bet daugiau išvežta ir metalo, įrenginių, mašinų. Šiemet lietuviškų prekių eksporto dalis, tenkanti Vokietijos rinkai, visiškai nesumažėjo, priešingai, net padidėjo“, – teigė ekonomistas.

Tačiau, jo nuomone, nereikėtų naiviai tikėtis, kad Lietuvos įmonių konkurencingumas nepalaužiamas, o Vokietijos pramonės ligos neišplis į kitas euro zonos šalis. „Pagrindinis nežinomasis čia ne vidaus paklausa. Vokietijos darbo rinka klesti, atlyginimų didinimas įsibėgėjęs, namų ūkių vartojimas ir paslaugų sektorius sparčiai auga. Problema – pernai atvėsusios besivystančios ekonomikos šalys, ypač Kinija. Jos perka mažiau euro zonoje pagamintų prekių. JAV ir Kinijos darybos pamažu juda paliaubų ir produktyvaus susitarimo link, bet jeigu žlugtų, Vokietijai ir visai euro zonai turbūt nepavyktų išvengti recesijos“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Pasak ekonomisto, Europos Centrinis Bankas daro viską, ką gali, ir net daugiau – nustatė neigiamas palūkanas, ir jų, atrodo, dar ilgai nekels, kelerius metus agresyviai didino pinigų pasiūlą, praėjusį mėnesį paskelbė naują bankų kreditavimo programą, kuri turėtų išjudinti ir verslo kreditavimą.

„Liko turbūt vienintelis instrumentas, pajėgus prikelti Europą iš stagnacijos ir letargo, – labiau skatinanti fiskalinė politika. Didžiosios euro zonos valstybės gali pasinaudoti itin mažomis palūkanomis ir, nors ir didindamos biudžeto deficitą, investuoti į infrastruktūros atnaujinimą bei darbo vietų kūrimą“, – aiškino N. Mačiulis.

Vokietija yra didžiausia Lietuvos eksportuotojų rinka – net dešimtadalis viso lietuviškos kilmės eksporto atitenka šiai šaliai.

Protestai dėl nuomos kainų

Balandžio pirmą šeštadienį tūkstančiai žmonių išėjo į Berlyno gatves protestuoti prieš kylančias nuomos kainas. Skaičiuojama, jog būsto nuoma Vokietijos sostinėje per pastaruosius 10 metų išaugo du kartus. Protestuotojai reikalavo, kad vietos valdžia atimtų nekilnojamąjį turtą iš savininkų. Kai kurie kampanijos dalyviai net sukūrė peticiją, raginančią surengti referendumą šiuo klausimu.

Kaip atskleidė nekilnojamojo turto grupės „CBRE Berli“ šiemet atliktas tyrimas, vidutinė nuomos kaina mieste jau viršija 10 eurų už kvadratinį metrą, o tai 5 proc. daugiau negu pernai. Tyrimas taip pat parodė, kad nuomos kainos Berlyno priemiesčiuose pamažu vejasi miesto centro rinką.

Protestuotojų pasirašyta peticija ragina vietos valdžią nacionalizuoti maždaug 3 tūkst. dabar nuomojamų privačių būstų. Vienas reikalautojų taikinių – kompanija „Deutsche Wohnen“, valdanti apie 115 tūkst. įvairių patalpų Berlyne. Tačiau valdžia sako, kad jei atimtų iš savininkų privatų nekilnojamąjį turtą, miestas turėtų sumokėti apie 37 mlrd. eurų kompensacijų.

Panašūs protestai balandžio 6 dieną vyko ir Miunchene, kuriame būsto nuoma pastaraisiais metais taip pat smarkiai pabrango. Praėjusį rugsėjį šiame mieste į mitingą prieš kylančias nuomos kainas buvo susirinkę apie 10 tūkst. žmonių.

Ekonomikos mašina pradėjo buksuoti

Kaip praneša BBC, pastaruoju metu iš Vokietijos plaukia prastos ekonominės naujienos. Šių metų vasario mėnesį susitraukė pramonės produkcijos gamyba, išskyrus energetikos ir statybų sektorius. Naujausiais statistikos duomenimis, tą patį mėnesį mažiau užsakymų gavo ir apdirbamoji pramonė.

Kitas tyrimas neseniai parodė, kad apdirbamosios pramonės gamyba ir eksportas „krito iki tokio lygio, kurio nebuvo matyti nuo pasaulio finansų krizės laikų“. Pasak BBC, Vokietijos pramonės mašina pradėjo buksuoti. Tokią išvadą esą patvirtina tai, jog šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį praėjusių metų ketvirtį krito 0,2 proc. ir kitus tris mėnesius nebekilo.

Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai skelbia, kad Vokietijos ūkio augimas ėmė lėtėti praėjusių metų vasarą. Automobilių pramonės problemos ir silpnėjantis eksportas smukdė BVP pirmą kartą po 3,5 metų. Vokietijos federalinės statistikos tarnybos skaičiavimais, trečiąjį ketvirtį ūkis susitraukė 0,2 proc., palyginti su 2017 metų tais pačiais mėnesiais. Pastarąjį kartą nuosmukis buvo stebimas 2015-aisiais.

Sunkumai, su kuriais susiduria Vokietijai tokia svarbi automobilių pramonė, siekianti prisitaikyti prie naujų išmetamųjų dujų standartų, traukia žemyn ir privatų vartojimą bei eksportą. Pasaulio ekonomikos atvėsimas taip pat daro įtaką Vokietijos eksportui. Praėjusių metų trečiąją ketvirtį, palyginti su antruoju, šalies eksportas smuko 0,9 procento.

Ekonomistai tikisi, kad šalies ūkis kils toliau, tik galbūt nuosaikiau. Ekspertai, tarptautinės organizacijos ir federalinė vyriausybė sumažino Vokietijos ekonomikos prognozes. Didžiausią nerimą kelia JAV prezidento Donaldo Trumpo skatinami tarptautiniai prekybos konfliktai.

Prastesni metai chemijos pramonei

Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai perspėja: Vokietijos chemijos ir farmacijos sektoriai dėl besitraukiančios pasaulio ekonomikos ir kitos rizikos tikisi silpnesnių 2019-ųjų. Chemijos pramonės asociacijos (VCI) vertinimu, trečio pagal dydį Vokietijos pramonės sektoriaus apyvarta šiemet turėtų smukti 2,5 proc. ir siekti 199 mlrd. eurų, o gamyba dėl lėtai kylančių kainų – net 3,5 procento. Anksčiau VCI prognozavo, kad 2019-aisiais apyvarta didės 2,5 proc., gamyba – 1,5 procento. Dabar prognozės gerokai pakoreguotos.

Viena to priežasčių – nesaugi pasaulinė ekonomikos situacija: Didžioji Britanija vairuoja „Brexito“ link, JAV ir Kinijos prekybos ginčai niekaip nepasiekia proveržio. Be to, apsiniaukė vidaus rinka. „Vokietijoje stebimas lėtėjimas“, – komentavo VCI generalinis direktorius Utza Tillmannas.

Automobilių pramonės problemos ir šiais metais slegia ekonomikos augimą bei daro įtaką susijusiems sektoriams, pavyzdžiui, plastiko pramonei. Chemijos pramonė, svarbi žaliavų ir pagalbinių medžiagų tiekėja automobilių, statybos ir kosmetikos įmonėms, anksti reaguoja į ekonomikos pokyčius. Dėl jų buvo įspėjama jau praėjusių metų pabaigoje. 2018 metų ketvirtąjį ketvirtį chemijos pramonės apyvarta dėl sumažėjusios paklausos užsienyje nepadidėjo, gamyba smuko 6,3 procento.

Pernai šiame Vokietijos sektoriuje dirbo 462 tūkst. darbuotojų, pelnas kilo 4,1 proc. ir pasiekė naują visų laikų rekordą – 203,5 mlrd. eurų. Kartu chemijos pramonei teko kovoti su „Brexito“ pasekmėmis. Prekyba su Didžiąja Britanija farmacijos ir chemijos produktų srityje smuko 10 procentų. „Brexitas“ paliko politinių ir ekonominių randų“, – neslėpė U. Tillmannas.

Skaičiuojama, kad būsto nuomos kaina Vokietijos sostinėje per pastaruosius 10 metų padidėjo du kartus.

Prognozuoja daugiau bankrotų

Praėjusiais metais Vokietijoje bankrutavo mažiausiai įmonių per pastaruosius 20 metų, tačiau ši tendencija šiemet pasikeis. Vokietijos federalinės statistikos tarnybos duomenimis, 2018-aisiais bankrotą paskelbė 19 300 bendrovių. Tai mažiausias skaičius nuo 1999 metų. Vysbadeno mieste įsikūrusi tarnyba kovo mėnesį patvirtino anksčiau skelbtus duomenis.

Bankroto bylų, palyginti su 2017 metais, sumažėjo 3,9 proc., kreditorių reikalavimai – iki 21 mlrd. eurų. Tai žemiausia riba nuo 2015 metų. 2017-aisiais kreditorių reikalavimai siekė 29,7 mlrd. eurų.

Federalinė tarnyba nurodo, kad tokia tendencija stebima jau kelerius metus. Pastarąjį kartą įmonių bankrotų daugėjo 2009-aisiais, per ekonomikos krizę. Tačiau ekspertai mano, jog šiais metais dėl miglotos ekonominės situacijos vėl pagausės bankrutuojančių bendrovių.

Kredito draudimo kompanija „Euler Hermes“ spėja, kad pasaulio mastu bankrotų daugės jau trečius metus iš eilės. Kita vertus, Vokietijos darbo rinkos padėtis palyginti gera. Nedarbas – vienas mažiausių pasaulyje (3,1 proc.). Tarp turtingų šalių tik Čekijoje, Islandijoje ir Japonijoje nedarbo lygis yra žemesnis. Be to, Vokietijoje jis mažėjo ir tuo metu, kai traukėsi BVP.

Vokietijoje didėja ir savarankiškai dirbančių žmonių skaičius – per du paskutinius 2018 metų ketvirčius jų pagausėjo po 0,2 procento. Tai pat auga paslaugų ir statybos sektoriai.

Faktai:

Svarbiausios Lietuvos eksporto partnerės šiemet buvo Rusija (12,2 proc.), Lenkija (8,5 proc.), Latvija (8,5 proc.) ir Vokietija (8 proc.).

Svarbiausios importo partnerės – Rusija (17,1 proc.), Vokietija (11 proc.), Lenkija (10,6 proc.) ir Latvija (6,8 proc.).

Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Vokietiją (9,7 proc.), Lenkiją (9,5 proc.), Švediją (7,1 proc.), Latviją (6,1 proc.) ir Jungtinę Karalystę (6 proc.).

Šaltinis: Statistikos departamentas