Visos investicijos per dešimtmetį įveikė infliaciją
Vi­sos tur­to, į ku­rį bu­vo in­ves­tuo­ta, kla­sės per de­šimt­me­tį da­vė vi­du­ti­nę me­tų grą­žą, ku­ri vir­ši­jo vi­du­ti­nius inf­lia­ci­jos ro­dik­lius, ta­čiau per tą lai­ką bū­ta ir in­ves­tuo­to­jams ne­ma­lo­nių lai­ko­tar­pių. Pra­ėju­sių me­tų pa­bai­go­je nu­vy­lė in­ves­ti­ci­jos į ak­ci­jas ir ob­li­ga­ci­jas, o san­tau­pos ban­kuo­se su nu­li­ne grą­ža nu­ver­tė­ja penk­ti me­tai iš ei­lės.

„Pernai į pirmą vietą įsiveržusios investicijos į nuomai skirtą būstą pastaruosius penkerius metus kasmet uždirbo panašią grąžą – per šį laikotarpį ji svyravo nuo 7,7 iki 9,7 proc. ir iš lyderystės pozicijų išstūmė Lietuvos įmonių akcijas, kurios 2016 ir 2017 metais pasižymėjo ypač didele grąža“, – teigė turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas.

Jis pažymėjo, kad Lietuvos įmonių akcijos metų pabaigoje nukrito iki neigiamos –5,6 proc. grąžos, bet šis kritimas buvo mažiausias, palyginti su Europos ir pasaulio akcijomis, o per pirmuosius 2,5 šių metų mėnesio visiškai susigrąžino savo buvusią vertę, o neretai ir viršijo, kaip ir pensijų fondų investicijos.

Lietuvoje labiausiai paplitusių finansinių investicijų į indėlius bankuose šlovė baigėsi 2014 metais, kai jų 0,4 proc. palūkanos viršijo tąsyk buvusią neigiamą infliaciją. Nuo tų metų indėlių palūkanos kasmet sukinėjosi apie nulį, todėl bankuose laikomos gyventojų santaupos nuvertėjo infliacijos greičiu.

Visiškai, iki 0,3 proc., sumenko ir valstybės obligacijų palūkanos. Dar prieš dešimtmetį jų buvo nupirkta už 1 mlrd. eurų, o pernai – vos už 100 mln. eurų. Pasak V. Rūko, Lietuvos investuotojai vis aktyviau dairosi į kitų valstybių obligacijas.

Būstas nuomai – ne panacėja

V. Rūkas nesiima spėlioti, į kurią turto klasę labiausiai verta investuoti šiandien, nors pagal pastarojo meto pelningumo rodiklius pelningiausia būtų investuoti į nuomai skirtų būstų įsigijimą. Bet tokia investicija negarantuoja geros grąžos ilguoju laikotarpiu.

Kaip žinoma, 2008 metais, prasidėjus krizei, investicijos ir į būstą, ir į akcijas smarkiai krito, tačiau investicijos į akcijas vertę atgavo per metus, o būsto vertė grįžo tik beveik per 7–8 metus.

Kita vertus, kaip „Lietuvos žinios“ jau rašė, investavus į būstą, skirtą nuomai, reikia skirti papildomų lėšų šio turto priežiūrai ir remontui, o ir išnuomoti jį norimomis sąlygomis pavyks ne visada.

„Būsto kainų augimas gali būti artimas infliacijai, o didesnę grąžą tikėtina gauti iš jo nuomos pajamingumo“, – sakė investicijų valdytojas. Investavimo patirtis rodo, kad stabilesnę grąžą ilguoju laikotarpiu uždirba akcijos. Per 23 metus Lietuvoje jų vidutinė metinė grąža siekė 8,6 procento.

Pasak V. Rūko, vertinant 2009–2018 metų laikotarpį, investicijos į būstą nuomai nebuvo pati geriausia investicija. Geriausia buvo akcijos.

„Istoriniai duomenys patvirtina, kad ilgalaikis investavimas suteikia galimybę išvengti trumpalaikių svyravimų, o į skirtingas turto klases paskirstytos investicijos leidžia subalansuoti riziką bei tikėtis stabilaus investicijų portfelių augimo“, – teigė V. Rūkas ir pabrėžė, kad Lietuvos investicijų indeksas pernai augo septintus metus iš eilės.

Lietuvos įmonių akcijos metų pabaigoje nukrito iki neigiamos –5,6 proc. grąžos, bet šis kritimas buvo mažiausias, palyginti su Europos ir pasaulio akcijomis, o per pirmuosius 2,5 šių metų mėnesio visiškai atkūrė savo buvusią vertę.

Anot jo, trumpuoju laikotarpiu akcijos yra linkusios svyruoti, tačiau per ilgą laiką jos turi perspektyvų dėl tvaraus ekonomikos augimo.

Pensijų fondai nenuvilia

Pasak investavimo specialisto, optimalių rezultatų ilguoju laikotarpiu yra pasiekiama išskaidant investicijas pagal rizikingumą. Vienas iš tokių įrankių – pensijų fondai, orientuoti į ilgalaikį uždarbį.

Lietuvoje nuo 2004 metų veikę antrosios pakopos pensijų fondai suteikė galimybę investuoti į skirtingos rizikos turto klases – nuo obligacijų iki akcijų, atsižvelgiant į patvirtintą investavimo strategiją. Iki šiol veikusių antrosios pakopos pensijų fondų vidutinė metinė grąža buvo 5,4 procento. 2018 metų pabaigoje, laikinai smukus akcijų rinkai, pensijų fondų rezultatas buvo –3,9 proc., tačiau, kaip teigė V. Rūkas, fondų vertė buvo atkurta šiemet iki kovo vidurio, atsigavus ir akcijų rinkai.

Nuo šių metų Lietuvoje antrosios pakopos pensijų fondai veikia gyvenimo ciklo principu, t. y. jų investicijų portfelis keičiasi priklausomai nuo fondo dalyvių amžiaus, laipsniškai mažinant investavimo rizikingumą arba mažinant investicijų į akcijas dalį ir didinant mažai rizikingą investavimą į obligacijas.

Lietuvos banko duomenimis, pastarąjį dešimtmetį sparčiai auga gyventojų finansinis turtas. Praėjusių metų trečiąjį ketvirtį jis siekė 20,7 mlrd. eurų, per metus paaugęs beveik 2 mlrd. eurų. Prieš dešimtmetį namų ūkiai buvo sukaupę 11,1 mlrd. eurų likvidaus finansinio turto – pinigų ir indėlių, gyvybės draudimo ir anuiteto įsipareigojimų, investicinių fondų, obligacijų ir paskolų, biržos akcijų.

Pasak „INVL Asset Management“ Pensijų fondų ir mažmeninio pardavimo padalinio vadovės Dalios Kolmatsui, labiausiai didėjo lėšų dalis pensijų fonduose, kuriuos mokesčių lengvatomis skatina valstybė. Šioje ilgalaikio kaupimo priemonėje kaupiamų lėšų suma nuo 2009 metų iki 2018 metų trečiojo ketvirčio išaugo nuo 0,92 mlrd. eurų iki 3,32 mlrd. eurų, arba 3,6 karto.

Ko laukti 2019-aisiais

V. Rūkas pripažino, kad niekas negali patikimai prognozuoti, kas investicijų laukia šiais metais, bet, anot jo, galima remtis loginiais argumentais. „Europos Centrinis Bankas dar nežada keisti pinigų politikos, todėl indėliai nieko neuždirbs ir šiemet, – sakė analitikas. – Būtų labai keista, jei Lietuvos valstybės obligacijos uždirbtų didesnę grąžą negu infliacija, nes jų pajamingumas buvo mažesnis negu 1 procentas.“

Anot V. Rūko, šiemet nereikėtų laukti ir didesnio būsto kainų augimo, nes pasiūlos Vilniuje jau užtenka. Kita vertus, daugiau žmonių gavo darbą ir daugiau uždirbo. Tai daro tiesioginę įtaką ir būsto rinkai.

Lietuvos akcijų rinkoje yra daug akcijų, už kurias mokami dividendai, jos nėra pervertintos, todėl logiška tikėtis jų augimo.

Svarbiausia, anot V. Rūko, yra laisvesnių pinigų neinvestuoti į vieną turto klasę, nes investicijų saugumą geriausiai užtikrina tik jų išskaidymas į įvairias turto klases.

Vidutinis metinis investavimo į turtą pajamingumas, proc.

Turto klasė2018 m.2009–2018 m.1999–2018 m.
Būsto kaina ir nuoma8,13,0812,11
Būsto kaina Lietuvoje3,9–1,714,74
Infliacija3,72,022,37
Ilgalaikės obligacijos0,35,155,20
JAV 10 metų obligacijos01,974,26
Auksas–1,63,817,75
II pakopos pensijų fondai–3,95,4n. d.
Įmonių akcijos –5,613,169,52
Pasaulio akcijos–8,910,095,09
Europos akcijos–10,39,214,26
Lietuvos investicijų indeksas0,76,278,86

Šaltinis: „INVL Asset Management“