Trys ketvirtadaliai lėšų Lietuvos elektros sistemos atnaujinimui – iš ES
Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja (EK) Lie­tu­vai, Lat­vi­jai ir Es­ti­jai pir­ma­jam Bal­ti­jos ša­lių elek­tros tink­lų sinch­ro­ni­za­vi­mo su že­my­ni­ne Eu­ro­pa pro­jek­to eta­pui skirs 324 mln. eu­rų. Briu­se­ly­je an­tra­die­nį ofi­cia­liai pa­si­ra­šy­ta šio fi­nan­sa­vi­mo su­tar­tis.

Lietuvos elektros energetikos sistemos atnaujinimui ir sustiprinimui bus skirta trys ketvirtadaliai reikalingų lėšų – 125,2 mln. eurų, o bendra darbų vertė šalyje sieks 167 mln. eurų. Visos šios sumos skelbtos sausį, po EK sprendimo skirti finansavimą iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (angl. Connecting Europe Facility, CEF).

Pasak energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, sinchronizavimo projektas įgauna pagreitį. „Pasirašyta finansinės paramos sutartis pirmajam Baltijos šalių sinchronizacijos su Europa etapui simbolizuoja, kad šis itin svarbus Lietuvai energetinio saugumo projektas įsibėgėja (...) Vertiname tai, kad ES solidarumo energetikoje vizija yra įgyvendinama ne tik konkrečiais politiniais, bet dabar jau ir šimtamilijoniniais ES įsipareigojimais,“ – „Litgrid“ pranešime cituojamas Ž. Vaičiūnas. Jis dalyvavo pasirašymo ceremonijoje su kitų Baltijos šalių energetikos ministrais.

Sinchronizavimas vyks per jau veikiančią „LitPol Link“ jungtį ir naują jūrinį kabelį tarp Lietuvos ir Lenkijos, bei kitą papildomą infrastruktūrą.

Baltijos šalių perdavimo sistemų operatoriai sutartį pasirašė Belgijos sostinėje vykstant energetikos projektų mugei „PCI Energy Days“.

„Gavome didžiausią galimą CEF finansavimą,“ – pranešime sakė „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas. Pasak pranešimo, šiomis lėšomis bus stiprinami ir atnaujinami jau naudojami įrenginiai bei statomi nauji: vyks linijų Klaipėda-Bitėnai, Bitėnai-Jurbarkas rekonstrukcija, Mūšos skirstyklos ir Kruonio HAE – Jurbarkas linijos statyba ir kiti darbai.

Antrajame projekto etape bus tiesiamas naujas jūrinis kabelis tarp Lietuvos ir Lenkijos – planuojama, kad investicinis sprendimas dėl šios jungties bus parengtas 2020 metais.

Pagal patvirtintą scenarijų sinchronizavimas vyks per jau veikiančią „LitPol Link“ jungtį ir naują jūrinį kabelį tarp Lietuvos ir Lenkijos, bei kitą papildomą infrastruktūrą.

Baltijos šalių energijos perdavimo operatoriai pernai spalį pateikė paraišką EK finansuoti pirmąjį sinchronizavimo projekto etapą. Pernai rugsėjį Lietuvos, Latvijos ir Estijos reguliuotojai, tarp jų ir Kainų komisija, susitarė, kad bendra pirmojo etapo investicijų vertė sieks 432,55 mln. eurų, iš jų 167,045 mln. eurų teks Lietuvai, apie 77 mln. eurų – Latvijai ir apie 187 mln. eurų – Estijai. Investicijas padengs operatoriai „Litgrid“, AST ir „Elering“, gavę ES paramą. Viso projekto preliminari vertė gali siekti iki 1,5 mlrd. eurų.

Baltijos šalys iki šiol veikia sinchroniniu režimu posovietinės energetinės sistemos vadinamajame BRELL žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo.

„Lietuvos žinių“, BNS inf.