Teisingumo paieškos – po dešimtmečio
Sei­me ra­do­si ini­cia­ty­va su­da­ry­ti pa­lan­kes­nes są­ly­gas prieš dau­giau kaip de­šimt­me­tį iš grą­ži­na­mų na­mų iš­kel­din­tiems žmo­nėms iš­si­pirk­ti jiems su­teik­tus sa­vi­val­dy­bių būs­tus. Siū­lo­ma, kad jiems ga­lio­tų leng­va­ti­nės są­ly­gos, ko­kias prieš be­veik po­rą de­šimt­me­čių tu­rė­jo vi­si gy­ve­nu­sie­ji va­di­na­muo­siuo­se ko­mu­na­li­niuo­se bu­tuo­se.

Esą taip bus įvykdytas socialinis teisingumas – iškeldintieji iš religinėms organizacijoms priklausančių namų tokiomis lengvatomis pasinaudoti galėjo, o iškeldintieji iš fiziniams asmenis ar įvairioms kitoms organizacijoms priklausančių namų – ne.

Jaučiasi nuskriausti

Gerą dešimtmetį trukęs gyventojų iškeldinimo iš savininkams ar jų palikuonims grąžinamų namų procesas Lietuvoje buvo baigtas apie 2009 metus. Kaunietė Danguolė Chočinienė buvo viena tų, kuriai teko apsispręsti, koki variantą pasirinkti. Už tai, kad ji išsikels iš vieno Drobės gatvėje esančio namo buto iš merijos neprašydama jokio kito būsto, moteris galėjo paimti valstybės skiriamą kompensaciją arba žemės sklypą nuosavo namo statybai. Kita alternatyva – persikelti gyventi į merijos siūlomą savivaldybei priklausantį būstą Žemuosiuose Šančiuose. Išsipirkti savo buto, kurį kaip komunalinį gavo jos šeima, ji negalėjo, nes šis buvo įrašytas į grąžintinų sąrašą.

„Nutarėme pasinaudoti savivaldybės pasiūlymu persikelti į iškeldinamiems žmonėms naujai pastatytą namą. Juolab kad mums žadėta, jog po penkerių metų galėsime čia gautus butus išsipirkti lengvatinėmis sąlygomis, kaip ir visi kiti. Gavome net valstybės skirtą nuomos garantiją. Tačiau pagyvenus šiame bute paaiškėjo, kad daug kas tebuvo pažadai“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo D. Chočinienė.

Anot jos, negana to, kad iš jų buvo atimta teisė išsipirkti gautus butus, kasmet buvo keliama šių butų nuomos iš savivaldybės kaina, ji padvigubėjo. Savivaldybės būsto gyventojams nuomos patiems mokėti nereikia, ji yra išskaitoma iš valstybės skirtos nuomos garantijos. Todėl joje pinigų ėmė sparčiai mažėti. Iš pradžių buvo tikimasi, kad jų užteks 65 metams, dabar, nugyvenus bute 10 metų, lėšų telikę 25 metams.

„Susidaro paradoksali situacija – mirus pagrindiniam būsto nuomininkui, paveldėtojai negali paveldėti nei šio būsto, nei likusių valstybės nuomos garantijos pinigų. Būstas pereina savivaldybės žinion ir jis yra arba parduodamas už rinkos kainą, arba nuomojamas kaip socialinis“, – aiškino D. Chočinienė. Ji pažymėjo, kad daugiabutyje, kuriame gyvena, taip yra atsitikę su nemenka dalimi butų.

Pirmieji žingsniai

2009 metais Lietuvoje buvo apie 700 šeimų, iškeldintų iš grąžinamų namų ir apgyvendintų savivaldybių būstuose. Šiuo metu juose tebegyvena apie 150 šeimų. Didelė tokių šeimų dalis – kauniečiai, po keletą šeimų yra Klaipėdoje bei Vilniuje. Joms visoms merijos tegali pasiūlyti išsipirkti butus komercinėmis rinkos kainomis. Tačiau, pasak D. Chočinienės, taip pasielgti gali nebent viena kita šeima, nes daugelis žmonių yra jau pensinio amžiaus ar netrukus jo sulauks, todėl gauti banko paskolą būstui įsigyti – beviltiška, o sukaupti po keletą dešimčių tūkstančių eurų išgalėjo reta šeima.

Virginija Vingrienė: "Reikia užtikrinti asmenų lygybės principą - vienodas sąlygas įsigyti savivaldybės būstą nuosavybėn iš esmės analogiškais atvejais.“ / Alinos Ožič nuotrauka

Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas „Lietuvos žinioms“ tvirtino, jog anuomet mieste buvo iškeldinta per šimtą gyventojų, suteikiant jiems savivaldybės būstus. Iki šiol yra buvę kelių pavienių atvejų, kai gyventojai domėdavosi galimybe juos įsigyti, tačiau įsitikinę, kad siūloma rinkos kaina jiems yra nepriimtina, nuo tolesnių sprendimų susilaikydavo.

D. Valiuko teigimu, kovo pradžioje Vyriausybė pakeitė Nepanaudotos nuomos mokesčiui padengti valstybės garantijoje nurodytos gyvenamųjų patalpų vertės dalies kompensavimo tvarkos aprašą. Jame yra nustatyti nepanaudotos nuomos mokesčiui padengti valstybės garantijoje šaltiniai, mokėjimo terminai bei tvarka, taip pat valstybės garantijos ir lengvatos, nurodytos gyvenamųjų patalpų vertės dalies apskaičiavimo pinigais, jų išmokėjimo valstybės garantijos turėtojui ar jo paveldėtojui tvarka, taip pat tvarka, kaip valstybės garantijos gali būti panaudojamos perkamų gyvenamųjų patalpų kainai sumažinti.

„Tai turėtų paskatinti gyventojus aktyviau domėtis tokiomis galimybėmis. Be to, savo ruožtu apie tai ketiname juos informuoti ir patys“, – kalbėjo D. Valiukas.

Siūlo išeitį

„Lietuvos žinių“ kalbinta parlamentarė Virginija Vingrienė teigė, kad ji jau yra įregistravusi Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pataisas. Jas palaikė ir jos kolega Seime Lauras Stacevičius.

Parlamentarai siūlo keisti dabartines nuostatas, kad lengvatinėmis sąlygomis savivaldybės skirtus būstus išsipirkti galėtų visi iškeldintieji, nesvarbu, ar jie buvo iškeldinti iš fiziniams asmenims, ar iš religinėms bendrijoms grąžinamo namo. Pagal dabartinę Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatą, būstus, gautus vietoj grąžintų religinėms bendrijoms ar bendruomenėms, lengvatinėmis sąlygomis išsipirkti galima.

„Dėl teisinio reguliavimo nevienodumo nuomininkai, kuriems suteikti kiti būstai, iškeldinus juos iš savininkams grąžintų būstų, yra atsidūrę nelygiavertėje padėtyje, priklausomai nuo to, ar šie būstai buvo grąžinti religinėms bendruomenėms, ar kitiems savininkams. Todėl reikia užtikrinti asmenų lygybės principą – vienodas sąlygas įsigyti savivaldybės būstą nuosavybėn iš esmės analogiškais atvejais“, – tikino parlamentarė.

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Valerijus Simulikas pripažino, kad dabartinėse įstatymo nuostatose galima įžvelgti galimus žmogaus teisių pažeidimus, nes žmonės neturėtų būti skirstomi pagal tai, ar jie iškeldinti iš religinėms bendruomenėms, ar iš fiziniams asmenims grąžintų pastatų. „Tokias įstatymo nuostatas reikėtų keisti“, – tvirtino jis.

Anot Seimo narės V. Vingrienės, iš grąžinamų būstų iškeldinamiems gyventojams nebuvo sudarytos sąlygos pasinaudoti ir įstatymų suteiktomis galimybėmis privatizuoti būstą, kai savininkai, norintys atkurti nuosavybės teises, nepageidauja susigrąžinti būsto natūra.

Todėl priėmus siūlomas pataisas esą būtų patenkinti savivaldybių būstuose gyvenančių iš grąžinamų namų iškeldintų šeimų lūkesčiai, užtikrintas saugumo ir žmogiškojo orumo jausmas, sudarytos sąlygos valstybei greičiau įgyvendinti įsipareigojimus pagal išduotas valstybės garantijas, nes perkamų gyvenamųjų patalpų kaina būtų sumažinta nepanaudota nuomos mokesčiui padengti valstybės garantijos dalimi.