Startuolių bumas, investicijų rekordai
Tei­gia­ma, kad ge­res­nių są­ly­gų kur­tis star­tuo­liams Lie­tu­vo­je dar ne­bu­vo. Jų skai­čius spar­čiai au­ga, o pri­trauk­tų in­ves­ti­ci­jų, tie­sa, kol kas be­maž vien už­sie­nio ka­pi­ta­lo, apim­tis – re­kor­di­nė.

2017-aisiais startuolių skaičius siekė 380, o 2018 metų pabaigoje, pagal „Startup Lithuania“ duomenų bazę, jis jau išaugo iki 520. Tiesa, išaugęs duomenų bazės dalyvių skaičius nerodo tikslaus naujai įsisteigusių startuolių skaičiaus augimo, mat Registrų centras neišskiria startuolių iš kitų įmonių, ir „Versli Lietuva“ savarankiškai atrenka įmones, atitinkančias „startuolio“ sąvoką.

Tačiau VšĮ „Versli Lietuva“ Startuolių ekosistemos plėtros skyriaus vadovė Roberta Rudokienė tikino, kad šiuo metu matyti startuolių bumas. „Anksčiau visuomenė net nelabai žinojo apie startuolius ir nelabai jais domėjosi, o šiuo metu šis terminas skamba visur, kalbama apie būsimą „vienaragį“ (startuolį, kurio vertė viršija milijardą JAV dolerių – aut.). Startuolių tikrai padaugėjo, o ir pačioje ekosistemoje įvyko labai didelių pokyčių: atsirado du nauji akceleravimo fondai, pernai įsteigtas verslo angelų tinklas, tai suteikia daugiau galimybių ankstyvos stadijos startuoliams“, – pasakojo pašnekovė.

Pusė Lietuvoje veikiančių startuolių yra pradinėje augimo stadijoje, t. y. jie tebėra idėjos plėtros stadijoje ir pajamų dar negeneruoja arba jos yra mažos.

VšĮ „Versli Lietuva“ atliktos analizės rodo, kad 2018 metų gruodį startuolių skaičius buvo 140 įmonių didesnis, palyginti su 2017-aisiais. 2012–2018 metais šis skaičius išaugo 196 proc., ar vidutiniškai po 20 proc. (arba 40 įmonių) kasmet. Tuo tarpu per panašų laikotarpį IRT įmonių padaugėjo 78 proc., arba vidutiniškai po 10 proc. kasmet.

Tiesa, startuolių rinka dar jauna – pusė Lietuvoje veikiančių startuolių yra pradinėje augimo stadijoje, t. y. jie tebėra idėjos plėtros stadijoje ir pajamų dar negeneruoja arba jos yra mažos. Dar apie 25 proc. startuolių yra produkto plėtros, aktyvios klientų paieškos ir įėjimo į rinką stadijoje.

Vis dėlto apie startuolių ekosistemos augimą ir brandą, anot R. Rudokienės, byloja kokybiniai rodikliai – pritrauktos investicijos. Praėjusieji metai, kaip sakė pašnekovė, buvo „absoliučiai rekordiniai“ – Lietuvos startuoliai pritraukė daugiau kaip 183 mln. eurų investicijų. Ankstesnis rekordas, fiksuotas 2014–2015 metais, buvo apie 4,5 karto mažesnis.

Investuoja užsienis

R. Rudokienės pastebėjimu, didžiąją dalį investicijų kol kas skiria užsienio, o ne Lietuvos investiciniai fondai. Be to, Lietuvoje kurį laiką buvo investicijų „sausra“, bet 2017 metais jau pradėjo veikti „Contrarian Ventures“ ir „Open Circle“ fondai.

Tačiau 2017-aisiais atsiradus dviem naujiems lietuviškiems fondams, taip pat 2018 metais susikūrus verslo angelų tinklui bei Koinvesticiniam fondui, 2 naujiems akseleravimo fondams ir trims naujiems rizikos kapitalo fondams, tikimasi, kad lietuviškų investicijų apimtis šiemet bus didesnė, ekosistema pasiekė puikų išsivystymo lygį ir investicijų pritraukimo galimybė atsirado ir ankstyvos stadijos startuoliams.

Per 2018 metus buvo pritraukta 183 mln. eurų investicijų, daugiausia jų pritraukė „Citybee“ (110 mln. eurų), „Vinted“ (50 mln. eurų), „TransferGo“ (15 mln. eurų).

Iš viso Lietuvos startuoliai per 2007–2018 metus pritraukė 345 mln. eurų investicijų, daugiausia – užsienio kilmės.

Per 2018 metus buvo pritraukta 183 mln. eurų investicijų, daugiausia jų pritraukė „Citybee“ (110 mln. eurų), „Vinted“ (50 mln. eurų), „TransferGo“ (15 mln. eurų).

Vis dėlto startuolių sėkmės, kaip pažymėjo VšĮ „Versli Lietuva“ atstovė, nereikėtų vertinti vien pagal pritrauktas investicijas – dalis startuolių nusprendžia investicijų neieškoti ir plėstis savomis jėgomis.

„Tikrai turime tokių sėkmingų startuolių. Pavyzdžiui, startuolis „Tesonet“, kuris minimas kaip potencialus „vienaragis“, neieško investicijų. Startuolis „Omnisend“ taip pat kol kas auga ir plečiasi iš savų lėšų. Taigi jų sėkmę užtikrina klientai, gaunamos pajamos ir tai, kaip greitai jiems pavyksta augti, plėstis į kitas šalis“, – pasakojo pašnekovė.

Svarbiausia reaguoti į pokyčius

Nors tiksliai sugrupuoti startuolius pagal jų vykdomas realias veiklas, anot R. Rudokienės, sudėtinga (startuoliai įprastai nurodo IT paslaugų veiklą), bet pastebima, kad nemažai jų veikia mobilumo, fintech, gyvybės mokslų, kibernetinio saugumo srityse. „Tai nereiškia, kad jų yra labai daug, kad jie – kritinė masė, bet šie startuoliai aktyvūs ir turi potencialo – tai perspektyvios sritys“, – sakė ji.

Naujų galimybių startuoliams suteikia 5G interneto atsiradimas, tvaraus verslo tendencijos, dirbtinio intelekto technologijos – svarbiausia, anot pašnekovės, reaguoti į aplinkoje vykstančius pokyčius.

Pastebima, kad didžioji dalis startuolių gimsta šalies sostinėje – nuo jos kiti didmiesčiai smarkiai atsilieka. Vilniuje užregistruoti 369 startuoliai, Kaune jų suskaičiuojama 114, Klaipėdoje – 16.

Lietuviai nenusileidžia danams

Neseniai vienų metų gimtadienį atšventęs Lietuvos verslo angelų tinklas „LitBAN“ skaičiuoja, kad per metus gavo 200 startuolių paraiškų, iš kurių 45 buvo pakviesti prisistatyti investuotojams – verslo angelams.

„Startuolių lygmuo bei pasirengimas yra labai įvairus. Sulaukiame tiek visai pradedančių, tiek jau gerokai pažengusių idėjų autorių. Labiausiai gaila būna tuomet, kai idėja puiki, tačiau startuoliai nemoka savęs pristatyti, parduoti. Mes, kaip asociacija, esame suinteresuoti pritraukti gerų startuolių, tad ketiname skirti daugiau laiko jų edukacijai ir mokymams apie tai, kaip reikėtų prisistatyti investuotojams“, – pasakojo „LitBAN“ vadovė Daiva Jankauskaitė.

Asociacija, bendradarbiaujanti ir su Estijos, Latvijos bei Danijos verslo angelų tinklais bei matanti dalį šių šalių startuolių, pažymi, kad Lietuvos startuolių kokybė nėra prastesnė ir, tikėtina, ateityje tik kils.

„Šiuo metu Lietuvoje pasileidžia du nauji akceleratoriai, veikia verslo angelų tinklas, turime nemažai rizikos kapitalo fondų. Galiu drąsiai sakyti, kad geresnių sąlygų kurtis startuoliams Lietuvoje dar nebuvo“, – sakė D. Jankauskaitė.

Netrūksta užsieniečių dėmesio

Nuo 2017 metų vasario Lietuvoje veikianti „Startup Visa“, skirta pritraukti startuolių ne iš Europos Sąjungos šalių, per dvejus metus sulaukė daugiau nei 300 paraiškų. 21 startuolis jau yra perkėlęs savo veiklą į Lietuvą.

Iš minėtų 300 paraiškų specialiai sudaryta komisija atrinko tik apie 100. Sprendimą komisija priima įvertinusi, ar pretenduojančios užsienio įmonės atitinka „startuolio“ sąvoką – ar jos įnovatyvios, pagrįstos technologijomis ir turi didelį plėtros potencialą.

Tiesa, ne visi startuoliai, kurių paraiškos patvirtinamos, galiausiai nusprendžia steigtis Lietuvoje. Kadangi daugelis šalių vykdo panašias programas, Lietuva kartu su jomis dalyvauja kovoje dėl talentų. „Taigi dalis jų tvarko migracijos procedūras, o dalis galbūt nusprendžia niekur nesikelti. Tačiau 21 į šalį atėjęs verslas yra geras skaičius“, – kalbėjo R. Rudokienė.

Daugiausia paraiškų, anot jos, sulaukiama iš Ukrainos, Rusijos, Turkijos, tačiau tai susiję ir reklaminėmis programos kampanijomis, kurios daugiausia vykdomos šalyse kaimynėse. Tačiau paraiškų geografija plati – jų gaunama ir iš, pavyzdžiui, Indijos ar Irano. Lietuvoje jau veikia startuolis iš Australijos, Pietų Korėjos ir pan.

Startuolių skaičius tik auga

MetaiStartuolių skaičiusPokytis per metus
20128539
201312338
201420178
201527372
201631643
201738064
2018520140

Šaltinis: „Startup Lithuania“ duomenys

Pagrindiniai startuolių Lietuvoje rodikliai*

RodiklisSkaičius
Startuolių skaičius (2018 m.)506
Darbuotojų skaičius (2018 m. gruodis)4361
Vidutinis startuolių amžius5,7 metų
Vidutinis darbuotojų skaičius startuolyje (2018 m. gruodis)11,9
Pardavimo pajamos (2017 m.)283,8 mln. eurų

* VšĮ „Versli Lietuva“ tyrimo, parengto 2018 metų pabaigoje, duomenys

Pritrauktos investicijos

MetaiInvesticijos, mln. eurų
20074,5
2008
2009
20108,0
201119,2
20126,6
201313,9
201441,7
201543,9
20163,6
201714,7
201862,6

Šaltiniai: „Startup Lithuania“ duomenų bazė ir VŠĮ „Versli Lietuva“