Slaptumas gali sužlugdyti išmaniosios apskaitos projektą
Vals­ty­bės ener­ge­ti­kos įmo­nių gru­pės „Lie­tu­vos ener­gi­ja“ bend­ro­vė Ener­gi­jos skirs­ty­mo ope­ra­to­rius (ESO) įslap­ti­no au­di­to­rių iš­va­das, ku­rios tei­siš­kai su­tei­kė jai ga­li­my­bę dieg­ti dau­giau kaip 200 mln. eu­rų ver­tės na­cio­na­li­nę elek­tros iš­ma­nio­sios aps­kai­tos sis­te­mą – įreng­ti iš­ma­niuo­sius elek­tros skai­tik­lius kiek­vie­no var­to­to­jo na­muo­se. Ta­čiau Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ja yra ini­ci­ja­vu­si nau­ją iš­ma­nio­sios elek­tros aps­kai­tos pro­jek­to au­di­tą.

Kaip rašė „Lietuvos žinios“, ESO planuoja iki 2023 metų nupirkti ir visiems šalies elektros energijos vartotojams – nuo mažiausių iki didžiausių – įrengti apie 1,6 mln. elektros energijos išmaniųjų skaitiklių, valdomų nuotoliniu būdu.

Nors pirkimo konkursas dar nepaskelbtas, įmonė skaičiuoja, kad išmaniosios apskaitos diegimo Lietuvoje projekto vertė gali siekti daugiau kaip 200 mln. eurų. Kiek dėl šios investicijos didės elektros tarifas gyventojams, kol kas negali pasakyti nei ESO, nei Kainų komisija. Teigiama, jog rinkoje vieno tokio išmaniojo skaitiklio kaina siekia nuo 60 iki 130 eurų.

Projektas šiuo metu derinamas su Kainų komisija, tačiau jo detalės yra įslaptintos ESO valdybos sprendimu.

2018-aisiais Seimo atnaujintoje Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS) numatyta, kad iki 2023 metų išmaniosios elektros energijos apskaitos sistema visiems vartotojams gali būti diegiama tik tokiu atveju, jei projekto sąnaudų ir naudos analizės rezultatai yra teigiami. ESO tvirtina, jog toks sąnaudų ir naudos tyrimas buvo daromas prieš dvejus metus. „2017 metais audito bendrovės „Ernst and Young“ atlikta analizė parodė, kad Lietuvoje planuojama diegti išmanioji apskaita naudinga tiek išlaidų, tiek naudos požiūriu. Ypač išskirti ekonominis ir socialiniai aspektai. ESO ėmė rengtis visuotinės išmaniosios apskaitos projekto įgyvendinimui tik tada, kai gavo analizę“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino bendrovės atstovas Tomas Kavaliauskas.

ESO atsisakė pateikti „Lietuvos žinioms“ šio audito ataskaitą, nes investicijos dar derinamos su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK). „Apgailestauju, bet kol investicijos derinamos su VKEKK, esame priėmę sprendimą, kad šiais duomenimis nesidalysime. Kai tik klausimas su VKEKK bus suderintas, mielai tai padarysime“, – tikino T. Kavaliauskas.

Energetikos ministerija šių metų pradžioje savarankiškai užsakė naują būsimo nacionalinio megaprojekto sąnaudų ir naudos tyrimą. Kodėl netenkina privačios audito bendrovės prieš dvejus metus atlikta analizė, ministerija nesako.

Tuo metu Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys mano, kad nesugebėjimas komunikuoti gali iš viso sužlugdyti vieną didžiausių Lietuvos istorijoje energetikos projektų.

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys: “Kad nepaaiškinama apie projektą taip, jog visuomenė liktų patenkinta, man atrodo kvaila. Tai net gali jį sužlugdyti.” / Romo Jurgaičio nuotrauka

Ministerija užsakė naują tyrimą

Energetikos ministerija neatsakė į „Lietuvos žinių“ klausimą, ar yra susipažinusi su ESO užsakymu 2017 metais audito bendrovės „Ernst and Young“ atlikta projekto sąnaudų ir naudos analize. Taip pat negalėjo patvirtinti, kad jos rezultatai teigiami.

Tačiau ministerija informavo, jog pati inicijavo naują išmaniosios elektros apskaitos projekto auditą. Energetikos ministro patarėja Aurelija Vernickaitė „Lietuvos žinioms“ sakė, kad Vyriausybės kanceliarijos Strateginių projektų portfelio komisijoje yra projektas „Energijos suvartojimo reguliavimo prietaisų šilumos vartotojams ir išmanios apskaitos prietaisų dujų, elektros, šilumos, karšto ir geriamojo vandens vartotojams diegimas“. „Pagal šio projekto apimtį Energetikos ministerija sausio pabaigoje užsakė konsultacinių paslaugų studiją „Komunalinių paslaugų vartojimo apskaitos prietaisų modernizavimo sąnaudų-naudos vertinimas“. Atliktos studijos rezultatus planuojama turėti šių metų viduryje“, – teigė ji.

Diegti išmaniuosius elektros energijos apskaitos prietaisus vartotojams (esant teigiamiems išlaidų ir naudos analizės rezultatams) numatyta Vyriausybės patvirtintame Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos Įgyvendinimo priemonių plane. Pagal jį įgyvendinti projektą turėtų Energetikos ministerija, ESO ir Kainų komisija.

Numatoma, kad detalus išmaniosios apskaitos diegimo planas bus parengtas 2020 metų pirmoje pusėje, kai taps aiškus įrangos tiekėjas ir su juo sutartas tiekimo grafikas, o diegimo planas suderintas su Kainų komisija. Masinį išmaniųjų elektros skaitiklių montavimą kiekvienoje Lietuvos troboje ketinama pradėti 2020 metų pabaigoje.

Žada rengti klausymus Seime

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas V. Poderys prisipažino neprisimenantis, kad būtų įdėmiai nagrinėjęs 2017 metais audito bendrovės „Ernst and Young“ atliktą analizę, kurioje esą teigiamai įvertintas išmaniosios apskaitos projektas. Ar jis matė šį auditą? „Bijau suklysti, bet beveik įsitikinęs, jog ne“, – neslėpė parlamentaras.

2018 metais Seime patvirtinta Energetikos nepriklausomybės strategija, pasak V. Poderio, tiesiog siekta apsidrausti, kad didžiulis energetikos projektas būtų įgyvendinamas tik tokiu atveju, jeigu sąnaudų ir naudos analizės rezultatai būtų teigiami. „Norėta pasakyti, jog tas projektas būtų įgyvendintas, ir technologijos, ir įranga būtų perkama taip ir tokiu būdu, kad duotų naudos“, – kalbėjo Seimo narys.

Beje, V. Poderys prisiminė, jog 2017 metais atlikta projekto analizė nebuvo pirma. „Jūsų žiniai, ta pati „Ernst and Young“ prieš dešimt metų nenustatė tokio projekto naudos“, – pabrėžė parlamentaras.

Vis dėlto politikas sutiko, kad diegti nacionalinę elektros energijos išmaniąją apskaitą būtina, nes Lietuva yra viena paskutinių ES valstybių, kurioje jos dar nėra. „Tai reikia suprasti. Kai mes prieš pusantrų metų Seime rengėme klausymus, buvome pasikvietę estus. Jų projektas tuo metu jau ėjo į pabaigą. Estijos projekto vadovė tas naudas išvardijo ir patikino, kad tikrai apsimoka“, – pasakojo jis.

V. Poderys nustebo iš „Lietuvos žinių“ sužinojęs, jog Energetikos ministerija šių metų pradžioje užsakė naują projekto sąnaudų ir naudos analizę. „Man tai naujiena. Reikės pasidomėti“, – pridūrė Seimo narys.

„Lietuvos žinios“ pasiteiravo V. Poderio, ar tokio masto energetikos projektas turėtų būti įslaptintas. „Davėte man gerą mintį surengti Seime klausymus, – atsakė jis. – Prieš pusantrų metų žiniasklaidoje šio projektas buvo sukėlęs didžiulį susidomėjimą – dėl sumų, kitų dalykų. Tuomet sutarėme, kad ESO nepasirengęs komunikuoti. Dabar, atrodo, vėl viskas kartojasi. Man tai didelė ir nemaloni staigmena.“

V. Poderys svarstė, kad išmaniosios elektros apskaitos sistemos diegimas, ko gero, yra vienas didžiausių energetikos projektų Lietuvos istorijoje. „Kad nepaaiškinama apie jį taip, jog visuomenė liktų patenkinta, man atrodo kvaila. Tai net gali sužlugdyti projektą“, – sakė politikas.

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys: „Kad nepaaiškinama apie projektą taip, jog visuomenė liktų patenkinta, man atrodo kvaila. Tai net gali jį sužlugdyti.“

KOMENTARAS

Pareiškė nepasitikėjimą ESO vadovybe

„Lietuvos žinios“ jau rašė, kad ESO investicijomis ir viešaisiais pirkimais nepatenkinti energetikai vasario pradžioje pareiškė nepasitikėjimą šios valstybės valdomos įmonės vadovais. Lietuvos elektros energetikos asociacija (LEEA) aukščiausiems valdžios pareigūnams išsiuntė raštą, kuriame informuojama apie tai. LEEA prezidento Kęstučio Jauniškio pasirašytame dokumente teigiama, jog ESO vadovai yra nekompetentingi, jų neatsakingas valdymas esą žlugdo ne tik valstybei svarbią įmonę, bet ir jai paslaugas teikiančias bendroves.

„Nuolatinė vadovų, o kartu su jais ir specialistų kaita šią valstybės valdomą įmonę pavertė vis naujai ateinančių vadybininkų eksperimentų vieta. Tai lemia nuolatinį chaosą tiek įmonės viduje, tiek procesuose su rangovais. (...) Esame priversti konstatuoti, kad pastaruoju metu ESO valdomas ypač neefektyviai, neprofesionaliai, vėl įsigali seni monopoliniai galios žaidimai, o vis greičiau besikaupiančios problemos paprasčiausiai nesprendžiamos“, – rašė LEEA.

Anot K. Jauniškio, asociacijai didelį nerimą kelia tai, kad ESO vadovybė nesugeba nei planuoti, nei suvaldyti finansinių klausimų, susijusių su investicijomis į elektros tinklų atnaujinimą. LEEA nurodė, jog nepasitikėjimas ESO vadovais reiškiamas pirmą kartą per 21 bendradarbiavimo metus.

„Tikėtina, kad įmonės akcininkai negali įvertinti grėsmių, kylančių dėl prasto įmonės valdymo. Jie apie skirstomąjį elektros tinklą prižiūrinčios įmonės veiklą sprendžia vien iš ESO vadovų pateiktų „gražių“ skaičių, rodančių neva augantį įmonės efektyvumą, elektros atsijungimų mažėjimą ir trumpėjimą, klientų pasitenkinimą bei būsimus dividendus. Tokie raportai tik maskuoja vidines ESO problemas, nors jos jau tampa visos valstybės problemomis“, – piktinosi K. Jauniškis.

Susidarius kritinei situacijai LEEA prašė atlikti nepriklausomą įmonės auditą, ypač išsamiai išanalizuoti rangos darbų organizavimo, valdymo ir kitus procesus bei viešųjų pirkimų organizavimo praktiką.

„Lietuvos žinios“ primena, kad praėjusių metų spalį ESO valdyba naujuoju įmonės valdybos pirmininku ir generaliniu direktoriumi išrinko Mindaugą Keizerį. Rugpjūtį Dalia Andriulionienė pasitraukė iš vadovės pareigų šalių susitarimu.

ESO valdo valstybės kapitalo „Lietuvos energija“. Įmonė skirsto elektrą ir dujas bei prižiūri skirstomuosius tinklus, šalina tinklų gedimus ir prijungia naujus klientus. ESO aptarnauja 1,6 mln. klientų visoje Lietuvoje. 94,98 proc. ESO akcijų priklauso „Lietuvos energijai“, o jos pagrindinė akcininkė yra Finansų ministerija.