Nesirengia perimti „Independence“ vairo
Po pen­ke­rių me­tų lai­vą-sau­gyk­lą „In­de­pen­den­ce“ ke­ti­nan­ti pirk­ti Lie­tu­va ne­ren­gia pa­mai­nos bran­giai kai­nuo­jan­čių spe­cia­lis­tų įgu­lai pa­keis­ti. Klai­pė­do­je sklin­da kal­bos, kad šia­me lai­ve jau da­bar dar­buo­ja­si kroa­tai, o ne nor­ve­gai.

Klaipėdiečiai šneka, jog laivą-saugyklą „Independence“ prižiūrinčią brangiai kainuojančią norvegų įgulą pakeitė pigesnė kroatų darbo jėga. SGD laivą Lietuvos bendrovei nuomojančios Norvegijos kompanijos „Hoegh LNG“ atstovas tai neigia. Esą įgula visada buvo tarptautinė, joje dirbo ir dirba įvairių valstybių piliečiai, taip pat ir Kroatijos.

Keista, kad laivą po penkerių metų nusprendusi išpirkti Lietuva nerengia specialistų pamainos šiai tarptautinei įgulai pakeisti. Nėra net popierinio projekto. „Klaipėdos naftos“ požiūriu, kelti klausimą dėl pamainos – per anksti. Taip „Lietuvos žinioms“ pasidomėjus, ar egzistuoja planas, numatantis 2024 metais išpirkus „Independence“ pakeisti dabartinę įgulą iš anksto parengta lietuvių ar galbūt kroatų įgula, atsakė SGD terminalą valdanti bendrovė.

„Atsakymams į jūsų klausimą dar ankstyvas laikas. Kaip esame skelbę, vienas svarbiausių artimiausio laikotarpio klausimų – tvaraus finansinio modelio ir lėšų, reikiamų KN („Klaipėdos naftos“, – red.) pavestiems valstybės sprendimams įgyvendinti dėl ilgalaikio SGD importo po 2024 metų, užtikrinimas bei finansinio modelio suderinimas su Europos Komisija“, – laikraščiui teigė Orinta Barkauskaitė, „Klaipėdos naftos“ komunikacijos vadovė.

Praktiką atliko keli studentai

UAB „Hoegh LNG Klaipėda“ generalinis direktorius Mindaugas Petrauskas informavo „Lietuvos žinias“, kad šiuo metu laivo-saugyklos „Independence“ įgulą, samdomą norvegų kompanijos, sudaro apie 30 žmonių. Tai – Norvegijos, Kroatijos, JAV, Latvijos, Filipinų piliečiai.

Į „Lietuvos žinių“ prašymą patvirtinti arba paneigti, jog anksčiau laive dirbusius norvegus yra pakeitusi kroatų įgula, M. Petrauskas atsakė: „Negalime patvirtinti. Laivo įgula visuomet buvo sudaryta iš įvairių šalių piliečių.“

Įmonės vadovo žodžiais, praktiką laive iki šiol yra atlikę 4 Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentai, Lietuvos Respublikos piliečiai. Ši aukštoji mokykla vienintelė šalyje rengia Tarptautinės jūrų organizacijos konvenciją ir tarptautinį kvalifikacijos standartą atitinkančius vadovaujančios įgulos jūrininkus: laivavedžius, laivų mechanikus ir elektromechanikus.

„Klaipėdos naftos“ atstovė O. Barkauskaitė savo ruožtu tvirtino, kad įmonė, siekdama užtikrinti vietinių kompetentingų specialistų pasiūlą, bendradarbiauja su Klaipėdos universitetu. Ji drauge su šia švietimo įstaiga 2016 metais įkūrė Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų inžinerijos bakalauro studijų programą. „Iki tol Lietuvoje tokių studijų nebuvo“, – pabrėžė KN atstovė.

Laivo įgulos sąnaudos yra įtraukiamos į bendrąsias laivo nuomos sąnaudas, kurios sudaro daugiau kaip 52 mln. eurų per metus. Jas, kaip ir kitas šio terminalo išlaidas, padengia šalies dujų vartotojai.

„Klaipėdos naftos“ iniciatyva esą prasidėjo ir bendradarbiavimas su Kroatijos Rijekos universitetu. Pasak O. Barkauskaitės, tai viena pagrindinių SGD terminalų profesionalus rengiančių mokyklų pasaulyje. („Lietuvos žinių“ duomenimis, Kroatija šiuo metu neturi veikiančio SGD terminalo.)

„Siekdami stiprinti Lietuvoje ruošiamų SGD specialistų reikiamą kompetenciją, inicijavome studentų ir dėstytojų mainų programas. „Klaipėdos nafta“ taip pat nuo 2017 metų siūlo praktiką SGD laive-saugykloje „Independence“ ir kituose skyriuose, kad įvairių sričių studentai galėtų pritaikyti turimas akademines žinias“, – dėstė O. Barkauskaitė.

„Lietuvos žinioms“ paprašius patikslinti, kiek Klaipėdos universiteto studentų atliko praktiką „Independence“ 2018 metais, O. Barkauskaitė atšaukė savo teiginius. Šio universiteto studentai vis dėlto neatliko praktikos laive, pernai čia patirties sėmėsi du kitos Klaipėdos aukštosios mokyklos studentai.

„2018 metais praktiką SGD laive-saugykloje „Independence“ atliko du Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentai: Laivų elektros įrenginių eksploatavimo studijų programos II kurso studentas ir Laivų energetinių įrenginių eksploatavimo studijų programos II kurso studentas. Išskirtinė ir unikali jų praktika SGD laive-saugykloje truko beveik tris mėnesius“, – tikslino atsakymus O. Barkauskaitė.

Anot jos, sutartys su studentais dėl praktikos pasirašytos vykdant 2016 metų vasarą „Klaipėdos naftos“, bendrovės „Hoegh LNG Klaipėda“ ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos pasirašytą susitarimą, kuriuo numatyta bendradarbiauti sukuriant galimybes jūreivystės mokslų studentams atlikti technologinę praktiką SGD laive-saugykloje „Independence“. Tačiau konkretaus plano rengti pamainą dabartinei įgulai „Klaipėdos nafta“ šiuo metu nekuria.

Darbo užmokestis – paslaptis

Pagal sutartį, kurią pasirašė „Hoegh LNG“ ir „Klaipėdos nafta“, laivo-saugyklos darbo kaina yra fiksuota visą nuomos laikotarpį. Minėta sutartimi taip pat nustatyta, kad įgulos darbo sąnaudos – konfidenciali ir neatskleistina informacija.

Laivo įgulos sąnaudos įtraukiamos į bendrąsias laivo nuomos sąnaudas, kurios sudaro daugiau kaip 52 mln. eurų per metus. Jas, kaip ir kitas šio terminalo išlaidas, padengia šalies dujų vartotojai.

Kokia yra laivo-saugyklos „Independence“ įgulos metinė darbo kaina, nepasakė ir bendrovės „Hoegh LNG Klaipėda“ vadovas M. Petrauskas. „Tokios informacijos negalime atskleisti, nes ji konfidenciali“, – tikino pašnekovas.

„Klaipėdos nafta“ taip pat neatsakė, kiek moka „Independence“ darbuotojams. Esą sąnaudos, susijusios su laivo įgula, pridedamos prie bendros informacijos apie SGD terminalo veiklai palaikyti ilgalaikes nuomos sutartis. „Atskirai ši informacija, kaip konfidencialios sutarties dalis, nėra detalizuojama“, – aiškino įmonės atstovė O. Barkauskaitė.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) „Lietuvos žinioms“ irgi tvirtino, jog „Independence“ įgulos nuomos sąnaudos – konfidenciali informacija, todėl VKEKK viešai skelbia tik bendros į SGD pakartotinio dujinimo kainos viršutinę ribą įtrauktos laivo-saugyklos nuomos sąnaudas, apimančias ir įgulos nuomą. Jos kasmet šiek tiek svyruoja, mat sutartis su norvegais pasirašyta nurodant mokėjimus JAV doleriais.

„Laivo-saugyklos nuomos sąnaudos priklauso nuo infliacijos pokyčių ir euro bei JAV dolerio kurso svyravimų“, – teigė Loreta Kimutytė, VKEKK Veiklos valdymo skyriaus vedėja.

Komisijos duomenimis, laivo-saugyklos metinės nuomos sąnaudos 2015–2019 metų laikotarpiu siekė vidutiniškai 52 mln. eurų. 2015-aisiais jos sudarė 51,9 mln., 2016 metais – 52,3 mln., 2017 metais – 51,1 mln., 2018 metais – 49,4 mln. eurų. Prognozuojama, kad šiemet šios sąnaudos sieks 51,6 mln. eurų.

Laivo-saugyklos nuomos sąnaudos, apimančios ir įgulos nuomos sąnaudas, patenka į SGD pakartotinio dujinimo kainos viršutinę ribą. Kadangi SGD pakartotinio dujinimo kainos pastovioji dalis įtraukiama į saugumo dedamąją, į ją įrašomos ir įgulos nuomos sąnaudos.

Nuomos laikotarpiu bus įgyta patirties

Valstybinei kainų ir energetikos komisijai 2013 metais AB „Klaipėdos nafta“ teikė pažymą dėl lėšų, skirtų SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudoms, kompensavimo. Bendrovei tuo metu vadovavo dabartinis susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Įmonė valstybiniam energetikos ir kainų reguliuotojui aiškino, kodėl iš trijų kompanijų (dviejų Norvegijos ir vienos JAV) laivo-saugyklos tiekėja išsirinko Norvegijos bendrovę „Hoegh LNG“ ir kodėl nusprendė laivą-saugyklą nuomoti, o ne pirkti iš laivų statyklos. Anot bendrovės, tokį pasirinkimą, be kitų kriterijų, lėmė ir tai, kad „Hoegh LNG“ turi specialistų, suprojektavusių SGD laivų flotilę ir keturis SGD laivus-saugyklas. Be to, norvegai buvo pasirengę parūpinti profesionalią įgulą, iš kurios nuomos laikotarpiu galėtų mokytis lietuviai.

„Lietuva neturi patirties SGD laivui prižiūrėti. Įgulos nuoma, remonto, draudimo sąnaudos kainuotų apie 60 mln. litų (17,4 mln. eurų – red.). Iš „Hoegh LNG“ nuomojamas laivas turės profesionalią įgulą. Per nuomos laikotarpį bus įgyta patirties“, – tvirtino įmonės atstovai. „Klaipėdos nafta“ argumentavo, kad pasirinkusi laivo-saugyklos nuomą su įgula išvengtų apie 20 mln. eurų išlaidų, susijusių su komandos formavimu, draudimu ir kitais dalykais.

Laivo „Independence“ įgula visuomet buvo sudaryta iš įvairių šalių piliečių – šiuo metu jo įgulą, samdomą norvegų kompanijos, sudaro apie 30 žmonių, tai – Norvegijos, Kroatijos, JAV, Latvijos, Filipinų piliečiai. Laivą statė korėjiečiai. Lietuviai prie SGD laivo tik fotografuojasi.

Sutartį su norvegų kompanija „Hoegh LNG Ltd“ dėl laivo-saugyklos, turinčios įmontuotą dujinimo įrangą, nuomos su išpirkimo galimybe „Klaipėdos nafta“ pasirašė 2012 metais, o „Independence“ vardu pakrikštytas laivas į Klaipėdos uostą įplaukė 2014-ųjų pabaigoje. Sutartyje buvo numatyta fiksuota laivo-saugyklos nuomos kaina, operavimo, priežiūros (remonto) sąnaudos, atlyginamos pagal faktą, tačiau pirmus dvejus metus jos neturėjo viršyti sutartos sumos. „Todėl bendri nuomos ir operavimo kaštai pirmus metus, įskaitant įgulos darbo užmokestį ir kitus mokesčius, kurie kasmet bus indeksuojami pagal vartotojų kainų indeksą, neviršys 156 000 JAV dolerių per dieną (be PVM)“, – tikino „Klaipėdos nafta“.

Klaipėdos unversiteto studentai nesimoko dirbti laive

Eglė Straupė, Klaipėdos universiteto (KU) Rinkodaros ir tarptautinių ryšių skyriaus vyr. specialistė komunikacijai, „Lietuvos žinioms“ aiškino, kad SGD laive-saugykloje „Independence“ turi dirbti jūrininkai (ne inžinieriai), o juos rengia Lietuvos aukštoji jūrininkų mokykla. „KU studentai ir absolventai nėra jūrininkai, todėl nesimoko dirbti kaip įgulos nariai laive-saugykloje“, – pažymėjo ji.

KU kompleksinis inžinerinis ekspertų parengimas garantuoja dideles įsidarbinimo galimybes jūriniuose ir kranto SGD terminaluose, dujų paskirstymo stotyse, SGD įrenginių, sistemų, transporto priemonių projektavimo, gamybos ir remonto, eksploatavimo įmonėse, mokslo ir studijų, SGD sektoriaus veiklą prižiūrinčiose institucijose. Pasak E. Straupės, KU SGD terminalų inžinerijos programa skirta rengti darbo su suskystintomis gamtinėmis dujomis profesionalams. Tokie specialistai paklausūs visame pasaulyje.

KU rengiami vadovai, inžinieriai, ekspertai. Studijuodami jie įgyja žinių apie gamtines dujas nuo gavybos iki pateikimo vartotojui. Mokosi, kaip dujas transportuoti tiek vandens, tiek sausumos keliais bei vamzdynais. Gauna SGD terminalų saugaus naudojimo ir techninės priežiūros pagrindus, išmoksta valdyti ir kontroliuoti technologinius procesus, juos optimizuoti siekiant energetinio bei ekonominio efektyvumo. Todėl KU SGD studijų programos studentai ir absolventai praktiką atlieka bei dirba AB „Klaipėdos nafta“. Planuojama praktika ir užsienio įmonėse.

Kroatai informuoti apie galimybę dirbti „Independence“

Jūrininkus rengia Kroatijos Rijekos universiteto padalinys – Jūrų akademija. „Kol kas nė vienas šios akademijos studentas praktikos laive-saugkloje „Independence“ nėra atlikęs, bet jie informuoti apie tokią galimybę. Rijekos universitetas neturi specializuotos studijų programos, rengiančios jūrininkus SGD laivams. Paprastai jūreiviai, įgiję bent 2 metų darbo patirtį SGD tanklaiviuose, vėliau gali dirbti FSRU tipo laivuose, – pasakojo E. Straupė. – Beje, vienas dabartinių „Independence“ kapitonų yra Rijekos universiteto absolventas.“

Anot E. Straupės, šiuo metu Rijekos universitetas rengia paraišką ERASMUS Strateginės partnerystės projektui, kuris bus skirtas SGD tematikos žinynui kurti. KU yra strateginis šio projekto partneris. „Rijekos universitetas neturi specializuotos SGD programos. Ten tik į kai kuriuos dalykus yra integruotos su SGD susijusios temos, todėl KU šiuo atžvilgiu labiau pažengęs“, – teigė ji.

KU atstovė taip pat pridūrė, kad su Kroatijos Rijeko universitetu buvo sukurti bendradarbiavimo planai, tačiau kroatams neišplėtojus studijų programos ir nepasistačius žadėto SGD terminalo, pagrindiniu strateginiu KU partneriu SGD klausimais tapo Hanzos taikomųjų mokslų universitetas, įsikūręs Olandijoje, Groningeno mieste. „Šis universitetas yra vienas lyderių SGD srityje“, – patikino ji.

Faktai

Laivo įgulos sąnaudos yra įtraukiamos į bendrąsias laivo nuomos sąnaudas, kurios sudaro daugiau kaip 52 mln. eurų per metus. Jas, kaip ir kitas šio terminalo išlaidas, padengia šalies dujų vartotojai. / Deniso Nikitenkos nuotrauka

Investuos į Kroatijos SGD terminalą

Kroatija šiaurinėje Adrijos jūros dalyje, Krko saloje, planuoja pastatyti Europos Sąjungos remiamą suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą, kurio pajėgumas sieks 2,6 mlrd. kubinių metrų dujų per metus.

Kroatija yra paskelbusi dujų laivo-saugyklos, turinčios išdujinimo technologiją (angl. FSRU), pirkimo konkursą. Projektą įgyvendina įmonė „LNG Croatia“. Plaukiojantis terminalas turėtų pradėti veikti 2020 metais.

Lietuvos SGD terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ norėtų tapti būsimo Kroatijos SGD terminalo dalininke. BNS žiniomis, bendrovė pretenduoja valdyti apie ketvirtadalį „LNG Croatia“ akcijų.

Pasak BNS pranešimo, „Klaipėdos nafta“ į terminalą ketina investuoti kartu su privačia Ispanijos dujų infrastruktūros įmone „Enagas“ bei Liuksemburgo klimato kaitos ir infrastruktūros investicijų fondu „Marguerite“. Be tarptautinio konsorciumo, terminalo dalininkė būtų ir Kroatijos vyriausybė. Pasak šaltinių, visi 4 dalininkai gali valdyti po 25 proc. akcijų.

„LNG Croatia“ BNS anksčiau patvirtino, kad galimi projekto partneriai jau pasirinkti, tačiau dėl konfidencialumo įsipareigojimų nekomentavo proceso.

Kroatijos SGD terminalas Europos Komisijos laikomas strateginiu ES energetikos projektu. Komisija jam skyrė 101,4 mln. eurų paramą – tai sudaro 28 proc. visos projekto vertės, siekiančios 360 mln. eurų, įskaitant terminalo ir laivo-saugyklos statybą.

Laivo-saugyklos „Independence“ nuomos sąnaudos, eurais

MetaiSąnaudos
201551 922 698
201652 394 393
201751 144 689
201849 451 205
2019*51 651 263

*Prognozė

Šaltinis: VKEKK