Nelaimės ištikti keliautojai pagalbos dažnai ieško ne ten, kur reikėtų
Drau­di­kų duo­me­nys ro­do, kad ke­liau­to­jai vis daž­niau ima draus­tis iš­vyk­da­mi trum­pų sa­vait­ga­lio ar ke­lių die­nų ke­lio­nėms į už­sie­nį. Drau­di­mo bend­ro­vės BTA duo­me­ni­mis, to­kių trum­pa­lai­kių ke­lio­nės drau­di­mo po­li­sų skai­čius vien per­nai au­go 22 proc. Ta­čiau net ir ap­sid­rau­dę ke­liau­to­jai įvy­kus ne­lai­mei ne vi­sa­da ži­no, kaip elg­tis, kur kreip­tis pa­gal­bos ir im­pro­vi­zuo­ja, ri­zi­kuo­da­mi ga­liau­siai pa­tys pa­deng­ti pa­tir­tas gy­dy­mo iš­lai­das.

„Jei išvykdami ilgesnių atostogų žmonės paprastai linkę apsidrausti kelionės bei nelaimingų atsitikimų draudimu, tai trumpesnių kelionių draudimu aktyviau pradėta rūpintis tik pastaruoju metu. Tačiau vien poliso turėjimo faktas negarantuoja, kad sušlubavus sveikatai viskas savaime išsispręs. Išvykstant vos keletui dienų nepakankamai įvertinama tikimybė susirgti bei susižeisti, todėl ir privalomi namų darbai lieka nepadaryti: keliautojas neperskaito sutarties sąlygų, neišsisaugo draudiko kontaktų ir su juo laiku nesusiekia, o imasi improvizuoti pats“, – sako BTA asmens draudimo produktų vadovas Ronaldas Grizickas.

Kur ieškoti pagalbos?

Specialistų teigimu, dažniausiai medicinos pagalbos ir su ja susijusio kelionių draudimo prireikia sunegalavus – patyrus traumą, apsinuodijus. Tokiais atvejais rekomenduojama pirmiausia kreiptis į draudimo bendrovės atstovus, kurie operatyviai pakonsultuos ir informuos, kaip elgtis, kur ieškoti pagalbos ir net į kokią medicinos įstaigą geriausia kreiptis. O reikalui esant, net ir padės jums ten nuvykti.

„Situacijos išties būna labai individualios. Jei kalbame apie tikrai sunkias traumas, kai žmogus netenka sąmonės, jo gyvybei gresia pavojus – tuomet pagalbos ieškokite ten, kur esate, o pirmasis skambutis be jokios abejonės turi būti medikams. Jie geriausiai žinos, ką daryti toje situacijoje ir pagelbės. Vos tik atsiradus galimybei apie situaciją informuokite draudimo bendrovę, o gavus pagalbą reikėtų nepamiršti pasiimti sąskaitos už suteiktas paslaugas ir grįžus į Lietuvą visus dokumentus pateikti draudikui“, – aiškina R. Grizickas.

Tuo tarpu jei negalavimas nemalonus, tačiau valdomas – rekomenduojama pirmiausia skambinti draudikui. Jis informuos, į kokią medicinos įstaigą patartina kreiptis, nurodys draudimo bendrovės partnerių kontaktus. Tai reiškia, kad medicininė pagalba bus suteikta operatyviai, o sąskaitos – sąžiningos.

Užsitikrinkite, kad netektų permokėti

„Kiekviena šalis yra skirtinga. Yra rizikingų šalių grupė, kurioje draudimo įmonė turi savo partnerius. Jie padeda klientui gauti reikiamas paslaugas. Tarkime, atsiunčia gydytoją tiesiai į viešbutį, nurodo kur atvykti, organizuoja transportą. Žinoma, draudimas galios net jei klientas kreipsis ne į mūsų partnerius rizikingoje šalyje, bet gali būti taip, kad žala bus atlyginama mūsų partnerių, o ne gydymo įstaigos, į kurioje klientas nuvyko savarankiškai, įkainiais“, – pabrėžia Ronaldas Grizickas.

Taip pat pasitaiko atvejų, kai gydymo įstaigos savo nuožiūra atlieka perteklinius tyrimus, ar net hospitalizuoja ilgesniam nei reikia laikui.

„Už visas šias papildomas, nors ir nebūtinas paslaugas pateikiamos sąskaitos, kurias tenka apmokėti. Būtent todėl norint išvengti papildomų išlaidų ir nemalonių emocijų, rekomenduojame kreiptis į nurodytus partnerius, nes tai yra jau patikrintos ir patikimos sveikatos priežiūros įmonės. Žmogus užsienyje gali būti sutrikęs, nežinoti kaip veikia ir pati medicina, dėl to kreipimas į patikrintus partnerius yra ir papildomas apsidraudimas nuo netikėtų situacijų“, – sako R. Grizickas.

Pagalbos ieško ir viešbučiuose, ir socialiniuose tinkluose

Nors schema atrodo pakankamai paprasta, neretai keliautojai užuot skambinę tiesiai draudikui nusprendžia kreiptis ir į viešbučio personalą, kelionių agentūros atstovą, vietinį gidą ar net apie savo bėdą pranešti... socialiniuose tinkluose.

„Natūralu, kad žmonės tampa itin jautrūs, pažeidžiami ir dažnai linkę net panikuoti. Čia ir nutinka įvairių kuriozinių situacijų, kai draudikas tarsi pamirštamas, o pagalbos imama ieškoti visur, įskaitant ir socialinius tinklus. Tenka matyti specializuotose keliautojų grupėse sutrikusių žmonių įrašų, su klausimu, kaip turėtų elgtis sunegalavę, kam skambinti. Iš patirties žinome, kad tai veikiau būdas sulaukti užuojautose nei efektyvi strategija kuo greičiau gauti reikiamą pagalbą“, – aiškina specialistas.

Jo teigimu, daugėja bandančių ir apie nelaimę draudikui pranešti jo socialinių tinklų paskyroje, tačiau pats efektyviausias būdas gauti visą informaciją ir pagalbą – skambutis telefonu bet kuriuo paros metu.

„Todėl visada primename keliautojams, kad draudimo bendrovės partnerių telefono numeris, kuris yra nurodytas polise privalo būti įvestas mobiliajame telefone, kad esant kritinei situacija netektų jo ieškoti nei dokumentuose, nei internete. Beje, svarbu žinoti, kad su savimi neprivalote turėtu popierinio draudimo poliso. Pakanka, jei jis bus prieinamas jūsų elektroniniame pašte“, – primena BTA specialistas.

Leidžiantis į kelionę svarbiausia perskaityti draudimo sutarties sąlygas, žinoti, kokiu telefonu galite susisiekti su draudimo bendrovės atstovais ir žinoma – kelionės metu saugotis patiems.

„Ne veltui sakoma, kad labiausiai sekasi tiems, kurie patys saugosi. Tad tikrai neverta net ir vykstant į trumpą kelionę namuose pamiršti vaistinėlės su svarbiausiais medikamentais bei tvarstliava, o keliaujant būtina atsakingai mėgautis maistu, nepamiršti elementarios higienos taisyklių“, – primena ekspertas.