Nebijo nei dėl miežių, nei dėl alaus
Vo­kie­ti­jos moks­li­nin­kai pa­skel­bė: kei­čian­tis kli­ma­tui ga­li smuk­ti mie­žių der­lius. Tai ne­va pa­di­dins alaus kai­ną ir su­ma­žins jo ga­my­bos apim­tį. Lie­tu­vos moks­li­nin­kams ir alu­da­riams to­kios prog­no­zės ke­lia šyp­se­ną – jie nei dėl mie­žių, nei dėl alaus pa­vo­jaus var­pais ne­skam­bi­na.

Žurnalas „Nature Plants“ rašo, kad miežiai – pagrindinis alaus ingredientas – yra jautrūs vis karštesnei ir sausesnei aplinkai. Pateikiama ir statistika: miežių derlingumas, priklausomai nuo orų sąlygų, pasaulyje kasmet sumažėja nuo 3 iki 17 procentų. Cituojami 2015-aisiais atlikto tyrimo duomenys: sausomis sąlygomis išaugintų miežių krakmolas, palyginti su miežių, kurie buvo reguliariai laistomi, krakmolu, pakeitė alaus skonį ir kokybę. Vokietijos mokslininkų išvados – niūrios. Jie prognozuoja, kad per metus alaus gamyba smuks vidutiniškai 16 proc., arba 29 mlrd. litrų. Tiek alaus suvartojama JAV per vienus metus.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto docentas daktaras Vytautas Ruzgas šypsodamasis aiškino: „Įdomu, iš kur miežiai ir kviečiai yra atėję? Iš Etiopijos! Javai – sausų kraštų, o žolės – drėgnų regionų augalai. Kai Lietuvoje iškrinta daug lietaus, iškyla žolės, kai dažnai šviečia saulė – javai. Lietuva vienintelė turi naudos iš klimato šiltėjimo. Piešiama, kad mūsų žemės lopinėlyje augs vynuogės ir kiti šilumą mėgstantys augalai. Vengrijoje ir Slovakijoje, kur vasarą oda nuo karščio raitosi, auginami patys geriausi miežiai.“

Mokslininkas atviras: salyklą šalies ir užsienio pramonei gaminančios įmonės priklauso kontroliuojančiai bendrovei, tad jos vadovų ar atstovų diktatas lemia, kokios veislės miežių ir kiek jų reikės. Lietuvos žemdirbiai augina įvairių veislių salyklinius miežius, tačiau tai nereiškia, kad pasirinkimo loterija jiems yra palanki.

Anksčiau, pasak V. Ruzgo, užaugindavome 30 tūkst. tonų miežių ir gerdavome alų. Dabar įmonės per metus pagamina apie 70 tūkst. tonų salyklo, t. y. gerokai per daug Lietuvai. Be to, alaus, ko gero, vartosime mažiau. „Šio gėrimo receptūroje yra mielių, o jos – moteriški hormonai, nuo kurių vyrams auga pilvai. Tokias išvadas pateikė tos pačios Vokietijos medikai“, – tvirtino LAMMC mokslininkas.

Globalios prognozės bando nuspėti, kiek klimato kaita paveiks miežių augintojus. / pixabay.com nuotrauka

Klimatas draugiškesnis už supirkėjus

Lietuvoje, anot V. Ruzgo, auginti miežius mūsų klimato sąlygomis yra palanku, tačiau jų plotai priklausė ir priklausys nuo paklausos. Mokslininko žodžius patvirtino ir praktikas, Švenčionių rajono ūkininkas Vaclavas Gabrinovičius. Jis nebevadina savęs salyklinių miežių augintoju, nes pastaruosius trejus metus šių augalų nesėjo. Prieš tai dešimt metų jo ūkio struktūroje miežiai užimdavo nuo 100 iki 200 ha, o derlius siekdavo 3–4 t iš hektaro.

„Jei kaina būdavo gera, naudos duodavo ir 3 t iš hektaro. Padariau pertrauką, nes netenkino supirkimo kaina. Be to, supirkėjai brukte bruko išankstinio derliaus pardavimo sutartis. Salykliniams miežiams keliami dideli reikalavimai. Jų auginimo ir paruošimo parduoti išlaidos didesnės, nei supirkėjų siūloma kaina. Skirtumas tarp salyklinių ir pašarinių miežių kainos pastaraisiais metais tebuvo 30–35 eurai už toną. Ekonomiškai labiau apsimoka miežius patręšti, gauti tona daugiau iš hektaro ir parduoti juos kaip pašarinius“, – neslėpė V. Gabrinovičius.

Javai yra sausų kraštų, o žolės – drėgnų regionų augalai. Kai Lietuvoje iškrinta daug lietaus, iškyla žolės, kai dažnai šviečia saulė – javai. Lietuva vienintelė turi naudos iš klimato šiltėjimo.

Salyklinių miežių šis Švenčionių rajono ūkininkas neketina auginti ir šiemet. Geriau sės avižas, mat jų priežiūrai reikia perpus mažiau išlaidų. V. Gabrinovičius teigimu, Lietuvos sąlygomis miežiai gerai dera ir klimato kaita neigiamos įtakos jų derlingumui neturi. Šių augalų plotai Lietuvoje tikrai būtų didesni, jei valdžia laikytųsi kitokios politikos. „Pateiksiu tokį pavyzdį: salyklas gaminamas Lietuvoje, išvežamas į Vokietiją, o iš jos grįžta atgal. Neteisinga yra ir tai, kad supirkėjas šiuo metu uždirba daugiau negu augintojas, – piktinosi ūkininkas. – Kalbu ne vien apie salyklinių miežių, bet ir apie kitos žemdirbiškos produkcijos supirkimą.“

Didesnė nei gamtos įtaka

Lietuvos aludarių gildijos (LAG) prezidentas Saulius Galadauskas pavojaus varpais dėl Vokietijos mokslininkų prognozių taip pat neskambina. „Ir kaip gildijos vadovas, ir kaip asmuo visada rezervuotai žiūrėčiau į vieno mokslininko tokias ilgalaikes ir tokias globalias prognozes. Klausimas, kiek jos moksliškai pagrįstos, kaip paveiks geografiškai mūsų miežių augintojus? Gal Lietuvoje klimato kaita bus vėlesnė arba kitokia, nei manoma. Be to, miežiai plačiai auginami pasaulyje. Mes į paniką dėl to nepulsime“, – sakė S. Galadauskas.

Tačiau jis įvardijo kitus veiksnius, darančius gerokai didesnę įtaką aludarių veiklai. Tai – mažėjanti Lietuva, besikeičiantys vartotojų įpročiai, atsirandantys draudimai, didėjantys akcizai. Pernai, palyginti su 2017 metais, alaus vartojimas Lietuvoje esą krito 8 proc., nors vasara buvo palanki aludariams. Šiaip ar taip, alaus daryklų vartų, LAG prezidento teigimu, artimiausioje ateityje užkalti tikrai nereikės.

„Kol kas trumpalaikiai iššūkiai mums daugiau kelia nerimo nei ilgalaikės klimato kaitos prognozės. Nesu iš tų, kurie neigia šį reiškinį ir žmogaus elgsenos įtaką klimato kaitai. Priešingai, aludariai prisideda prie aplinkos saugojimo. Jie kartu su prekybininkais įvedė butelių užstato sistemą“, – pabrėžė LAG prezidentas.

Statistika ir lietuviškos prognozės

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2015 metais žieminiai miežiai Lietuvoje auginti 3009 ha plote, 2016 metais – 4498 ha, 2017 metais – 7338 ha, o pernai – 8319 ha plote. Vasarinių miežių 2015-aisiais deklaruota 198 464 ha, 2016 metais – 168 536 ha, 2017-aisiais – 140 175 ha, pernai – net 218 377 hektarai.

Naujausias „Agro RINKOS“ leidinys prognozuoja, kad dėl palankių kainų miežių pasėlių plotai pasaulyje 2019–2020 derliaus metais prognozuojami 1 proc. didesni ir gali pasiekti ketverių pastarųjų derliaus metų maksimumą.