Ne tik perkaitusi darbo rinka kelia verslui problemų
Jei ša­lies vers­lą pa­ly­gin­tu­me su au­to­mo­bi­lio dar­bu, ga­lė­tu­me sa­ky­ti, kad per­nai jis ju­dė­jo aukš­tes­ne pa­va­ra. Su įvai­rio­mis kliū­ti­mis su­si­du­rian­tis vers­lo sek­to­rius yra la­bai ak­ty­vus: kre­di­ta­vi­mo ir dar­buo­to­jų sto­kos prob­le­mos ska­ti­na įmo­nes ieš­ko­ti nau­jų vers­lo plė­tros spren­di­mų.

Pasak ekonomikos ir inovacijų viceministro Gintaro Vildos, vertinant 2017–2018 metų makroekonominę aplinką ir verslo struktūros rodiklius, pastebėtina, kad Lietuvos verslas susiduria su tam tikrais iššūkiais.

„Nors paklausa įmonių gaminamai produkcijai sparčiai auga, bet perkaitusi darbo rinka kelia verslui daug problemų. Tinkamos kvalifikacijos darbuotojų stoka darbo rinkoje lemia spartų darbo užmokesčio augimą, didėjančias įmonių darbo sąnaudas ir prastėjančius pelno rezultatus. Lėtėjant pelno prieš apmokestinimą augimui, prieinamumas prie išorinių finansavimo šaltinių – kreditų ir ES struktūrinės paramos lėšų – tapo labai svarbiu įmonių veiklos ir plėtros finansavimo veiksniu“, – teigė G. Vilda.

Su iššūkiais geriausiai susidoroja apdirbamosios gamybos ir paslaugų sektoriaus įmonės, sunkiau – statybos ir prekybos įmonės: nors jos susiduria su darbuotojų stokos problema, bet tai skatina jas ieškoti kitų verslo plėtros sprendimų.

Ekonomikos ir inovacijų viceministro duomenimis, pagal ūkio sektorius, su esamais iššūkiais geriausiai susidoroja apdirbamosios gamybos ir paslaugų sektoriaus įmonės, sunkiau – statybos ir prekybos įmonės. Šie sektoriai labiausiai iš visų šalies ūkyje susiduria su darbuotojų stokos problema – užimtų asmenų šiose veiklose sparčiai mažėja.

„Vis dėlto darbuotojų trūkumas ir spartus darbo sąnaudų augimas skatina įmones ieškoti kitų verslo plėtros sprendimų – didinti investicijas į materialųjį turtą, kas didina našumo augimą tiek trumpuoju, tiek ir ilguoju laikotarpiu ir gerina Lietuvos ekonomikos augimo perspektyvas“, – pažymėjo viceministras.

Sunku ir garvežiams

Net ir geriausiai su esamais iššūkiais susidorojantys sektoriai jau kurį laiką trimituoja: darbo rinka yra perkaitusi. Su tinkamos kvalifikacijos darbuotojų stokos problema susiduria kone visi Lietuvos ūkio sektoriai.

„Anksčiau trūko inžinerinių technologijų specialistų, kvalifikuotų darbininkų, o dabar trūksta visų lygių darbuotojų visose srityse. Deja, šalies valdžia to nesupranta. Argumentas, kad Lietuvoje dar yra bedarbių, netinkamas. Tie, kurie nedirbo anksčiau, neketina dirbti ir toliau. Be to, nemažai Užimtumo tarnyboje registruotų bedarbių dirba nelegaliai, nemoka jokių mokesčių ir dar gauna išmokas kaip bedarbiai“, – sakė Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmų (KPPAR) prezidentas Zigmas Dargevičius.

Jo prognozė niūri: negalėdamas pritraukti darbo jėgos smulkusis verslas bankrutuos, o šalis praras investuotojus. „Negi Lietuvos valdžia nemato ir nežino, kad įmonės samdosi darbuotojus iš Ukrainos per Lenkijos bendroves. Valstybė praranda pajamas, o verslui vis dažniau tenka sukti galvą dėl darbo jėgos“, – piktinosi KPPAR prezidentas.

Z. Dargevičius mestelėjo akmenį ir į švietimo sistemos daržą: „Šiuo metu švietimo sistemoje – suirutė, rengiant specialistus praktiškai neatsižvelgiama į verslo darbdavių poreikius. Kvalifikacijos kėlimas, perkvalifikavimas vyksta formaliai, nesikonsultuojant su verslu, egzaminuoja kas nori ir kaip nori – įsisavina ES lėšas, tačiau specialistų neparengia.“

Lietuvoje labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) sudaro 99,8 proc. visų įmonių, įdarbina apie 76 proc. visų šalies darbuotojų ir sukuria apie 70 proc. BVP.

Pokyčiai sutrikdo veiklą

Vytautas Adomaitis, VšĮ „Versli Lietuva“ verslo aplinkos gerinimo vadovas labiau akcentavo kitą problemą. „Vienas iššūkių, su kuriais susiduria verslas, yra įvairių verslo sričių reguliavimo nuolatinė kaita. Įmonės nuolat susiduria su besikeičiančiais mokesčiais, keliama minimalia mėnesine alga, naujais draudimais bei reikalavimais veiklos vykdymui. Kiekvienas pokytis sutrikdo veiklą, sugaištama daug laiko, kol prisitaikoma prie naujovių, o papildomos išlaidos neigiamai veikia suplanuotus rezultatus. Valstybės institucijos, kurdamos teisės aktus, pamiršta atsižvelgti į verslo poreikius ir ieškoti geriausią rezultatą kuriančių sprendimų. Tai kelia administracinius iššūkius ir eikvoja laiką, kuris galėtų būti skirtas tiesioginiam verslo vystymui. Verslas jaučia, kad tokį patį rezultatą būtų galima pasiekti paprastesniais reikalavimais“, – tvirtino V. Adomaitis.

Jo žodžiais, praėjusiais metais „Versli Lietuva“ aktyviai analizavo, kurios sritys kuria didžiausią administracinę naštą ir identifikavo šias: duomenų pateikimo dubliavimas skirtingose institucijose, per dažnas ataskaitų teikimas bei nuolatinis ataskaitų formų kaitaliojimas. „Tai verčia verslą nuolatos iš naujo taikytis prie pasikeitimų. Reguliavimo našta labiausiai neigiamai atsiliepia smulkiajam verslui, kuris turi ribotus žmogiškuosius ir finansinius resursus“, – samprotavo specialistas.

Gintaras Vilda: "Su iššūkiais geriausiai susidoroja apdirbamosios gamybos ir paslaugų sektoriaus įmonės, sunkiau – statybos ir prekybos įmonės." / Alinos Ožič nuotrauka

Realiai veiklai trūksta finansavimo

Faktoringo bendrovė „Debifo“, bendraujanti ir dirbanti su smulkiojo ir vidutinio verslo atstovais, daro išvadą, kad jiems sparčiau augti pirmiausia trukdo riboti finansiniai ištekliai. „Tai vos ne kiekvienos įmonės plėtros barjeras. Verslas prasideda nuo idėjos ar siekio ką nors keisti, spręsti problemas ar užimti nišą, o realiam įgyvendinimui reikalingi pinigai ir investicijos“, – sakė bendrovės vadovas Justas Šaltinis.

Kita problema – ilgi atsiskaitymo terminai, vėluojantys atsiskaitymai, nenumatytos išlaidos, didesni užsakymai. Visa tai sukuria apyvartinio kapitalo trūkumą, dėl kurio įmonės veikla gali ne tik sutrikti, bet ir atvesti prie nemokumo ribos.

„Šioms problemoms spręsti bendrovės ieško išorinio finansavimo, bet smulkioms ir vidutinėms ar neseniai įsteigtoms įmonėms gauti banko paskolą ypač sudėtinga. Lietuvos banko duomenimis, 2018 metų antrąjį pusmetį bankai atmetė apie pusę šių įmonių paskolų prašymų. Ir tai suprantama, nes norint gauti banko paskolą reikia turėti pelningos įmonės veiklos istoriją bei užstatyti turtą, kurio šios įmonės dažniausiai neturi“, – teigė J. Šaltinis.

Pasak jo, verslo finansavimo problemoms spręsti smulkios ir vidutinės įmonės pasitelkia faktoringą – sąskaitų finansavimo paslaugą. Kai įmonė už atliktus darbus ar paslaugas išrašo sąskaitą, jos apmokėjimo iš kliento gali tekti laukti mėnesius, o pasinaudoję faktoringu iki 90 proc. sąskaitos sumos gauna per porą dienų.

Kad smulkioms ir vidutinėms įmonėms veiklos finansavimas aktuali problema, rodo ir toks faktas – per pastaruosius kelerius metus sąskaitų finansavimo paslauga išaugo net 5 kartus.

Ekonomikos ir inovacijų viceministras pabrėžė: mažos ir vidutinės įmonės gali pasinaudoti visomis 2014−2020 metų periodu šios ministerijos administruojamomis ir verslui skirtomis ES investicijų priemonėmis. 2014−2020 metų periodu Ekonomikos ir inovacijų ministerija administruoja daugiau nei 1,07 mlrd. eurų ES lėšų.

„Didžioji finansavimo lėšų dalis (540,6 mln. eurų) numatyta smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) gaminamų prekių ar teikiamų paslaugų eksporto didinimui, technologinių bei netechnologinių ekoinovacijų, naujų technologijų gamyboje diegimui, produkto ar paslaugos dizaino kūrimui bei konsultacijoms verslo kūrimo, plėtros, eksporto klausimais“, – sakė G. Vilda.

Viceministras pažymėjo: didelį ir inovacijomis grįstą plėtros potencialą turinčios įmonės auga sparčiau už tradicinius verslus ir gali prisidėti ne tik prie šalies ekonomikos augimo, bet ir įvaizdžio gerinimo, protų nutekėjimo stabdymo, skatinimo jaunimą rinktis technologinius mokslus.

Stiprinant jaunus verslus, G. Vildos žodžiais, svarbu sudaryti galimybes gauti finansavimą pradiniame plėtros etape, taip pat skatinti dalyvauti ES kvietimuose, programose ir įsitraukti į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektus. Vyriausybė yra sukūrusi priemonių visumą, skirtą SVV remti. Jų plėtros projektus įgyvendina VšĮ „Versli Lietuva“, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), Mokslo ir technologijų agentūra MITA. Net 56 iš 60 savivaldybių turi SVV rėmimo fondus ar programas.

Zigmas Dargevičius prognozuoja: "Negalėdamas pritraukti darbo jėgos smulkusis verslas bankrutuos, o šalis praras investuotojus." / "Linpra" nuotrauka

Nekinta nepalankus valdžios požiūris

Dar vieną stabdį – stiprėjančią konkurencinę aplinką – įvardijo ir Z. Dargevičius, ir V. Adomaitis. Pasak „Verslios Lietuvos“ atstovo, šiuolaikinės technologijos, sudarančios galimybę užsisakyti ir įsigyti bet kurią prekę iš bet kurios pasaulio šalies, sukuria globalią konkurenciją visoms įmonėms.

„Smulkioms ir vidutinėms įmonės, neturinčioms masto ekonomijos pranašumo, didelių tarptautinių kompanijų konkurencija yra rimtas iššūkis. Išlikti ir sėkmingai veikti tokiomis sąlygomis galės tik tos įmonės, kurios išnaudos savo pranašumus – lankstumą, operatyvumą, inovatyvumą, orientaciją į konkretaus pirkėjo poreikius“, – tvirtino V. Adomaitis.

Z. Dargevičiaus nuomone, kadangi vidaus rinka yra maža, naujokams, ypač smulkiesiems, su naujais gaminiais ar paslaugomis yra labai sunku įsitvirtinti, todėl būtina skatinti eksportą, didinti konkurencingumą. „Sėkmingas augimas galimas tik per eksportą, ypač kai sumažėję gyventojų ir kritęs vartojimas“, – sakė KPPAR prezidentas.

Be to, anot Z. Dargevičiaus, norint, kad verslas plėstųsi ir augtų būtina keisti požiūrį į verslą. „Žodis „verslininkas“ vis dar turi neigiamo atspalvio. Ir tokį požiūrį formuoja aukščiausi šalies vadovai. Negi jie nesupranta, kad šalies biudžetą suneša ne gandrai? Toks požiūris taip pat yra verslo plėtros stabdys“, – įsitikinęs jis.

„Naujausi 2018 metų verslo struktūros rodikliai rodo, kad nauji juridiniai asmenys Lietuvoje steigiami sparčiai, o įmonių išgyvenamumo rodikliai irgi yra neblogi. 2018 metų pirmąjį-trečiąjį ketvirtį buvo įsteigta 8,9 tūkst. naujų juridinių asmenų – beveik 5 proc. (arba 0,4 tūkst.) daugiau nei atitinkamu 2017-ųjų laikotarpiu. Taigi verslo sektorius ekonomikoje yra labai aktyvus. Palankios sąlygos kurti verslą yra tose paslaugų sektoriaus veiklose, kuriose sparčiai auga ir pridėtinė vertė – profesinėje, mokslinėje ir techninėje, administracinėje ir aptarnavimo bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklose. Palankios tendencijos vyrauja ir statyboje“, – teigė G. Vilda.

Ekonomikos ir inovacijų viceministras pasidžiaugė: verslo sąlygas vertinančiame Pasaulio banko tyrime „Doing Business 2019“ Lietuva pasiekė aukščiausią vietą nuo šio reitingo skelbimo pradžios. Tarp 190 pasaulio valstybių Lietuva užima 14 vietą ir lenkia ne tik Latviją ir Estiją, bet ir Suomiją. Lietuva ne tik pakilo dviem reitingo laipteliais į viršų, bet ir atsidūrė pirmoje vietoje Vidurio ir Rytų Europos regione.

FAKTAI

Pasiektos reitingo aukštumos

Eurostato duomenimis, Lietuvoje labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) sudaro 99,8 proc. visų įmonių (ES vidurkis taip pat apie 99,8 proc.), įdarbina apie 76 proc. visų šalies darbuotojų (ES vidurkis apie 66,6 proc.) ir sukuria apie 70 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (ES vidurkis apie 56,8 proc.).

MVĮ Lietuvoje dirba apie tris ketvirtadalius visų šalies darbuotojų – 10 proc. daugiau nei ES vidurkis. Vidutinis šiose įmonėse dirbančių asmenų skaičius yra 4 (tai atitinka ES vidurkį).

2018 metų pradžioje Lietuvoje buvo 83,4 tūkst. veikiančių įmonių. Beveik 97 proc. veikiančių įmonių buvo įdarbinusios iki 50 darbuotojų, o 3 proc. – daugiau kaip 50 darbuotojų. Iš visų įmonių beveik 62 proc. yra mažos, turinčios iki 4 darbuotojų.

Pagal ūkio sektorius daugiausia įmonių veikia prekyboje (apie 30 proc. visų įmonių), taip pat kitose paslaugų sektoriaus veiklose – profesinėje, mokslinėje ir techninėje veikloje (12 proc.) bei transporto ir saugojimo veikloje (beveik 10 proc.). Pramonėje ir statyboje veikiančių įmonių buvo po 10–11 proc., žemės ūkyje – apie 3 procentus.